Mokestinių ginčų komisijos patirtys 2024 metais: tendencijos ir pokyčiai
Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Komisija) paskelbė 2024 metų veiklos rezultatus, kurie atskleidžia ginčų sudėtingėjimą ir didėjantį mokesčių administratorių nepatvirtintų sprendimų skaičių.
Komisijos duomenimis, per 2024 metus buvo priimti 283 sprendimai. Patvirtinta 54 procentai mokesčių administratoriaus sprendimų, o 46 procentai mokestinio ginčo bylų grąžinta nagrinėti iš naujo, panaikintas arba pakeistas mokesčių administratoriaus sprendimas.
Praeitais metais, palyginus su ankstesniais metais, penktadaliu išaugo Komisijos išnagrinėtų mokestinių ginčų bendra suma, kuri sudarė 20,6 mln. Eur (2023 m. – 15,98 mln. Eur), t. y. Komisijos priimtų sprendimų bendra suma padidėjo 22 procentais.
Per praėjusius metus iš visų pateiktų skundų Komisijai, 62 procentus skundų pateikė juridiniai asmenys, o 38 procentus skundų pateikė fiziniai asmenys. Palyginus su 2023 metais, kai juridinių asmenų skundų dalis sudarė 56 procentus, jau kelerius metus pastebimas verslo subjektų dalies didėjimas ginčuose. Beveik pusė pareiškėjų patys atstovavo savo interesams ir nesamdė teisininkų, kas liudija apie Komisijos proceso paprastumą bei prieinamumą.
2024 metais daugiausia ginčų kilo dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Mokestinių ginčų bylas Komisija sprendė dėl šių valstybės institucijų sprendimų: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (74 proc. atvejų), Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (17 proc. atvejų) ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (9 proc. atvejų).
Nors daugiausia ginčų vis dar kyla dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimų, pastebėta, kad ginčų dėl Muitinės departamento sprendimų dalis sumažėjo 5 procentais, o ginčų dėl Aplinkos apsaugos departamento sprendimų skaičius išaugo.
Komisija, siekdama užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų pagrįsti ir objektyvūs, 2024 metais kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (ESTT) daugiausia kartų per Komisijos veiklos laikotarpį, ir tapo antrąja institucija Lietuvoje pagal pateiktų prašymų skaičių. Klausimai, kurie buvo pateikti ESTT, susiję su tarptautiniais dirbtiniais dariniais, kurių tikslas – mokestinė nauda, PVM objekto (žaidimų valiutos) virtualioje erdvėje nustatymu bei sankcijų skyrimo ir baudžiamojo persekiojimo procedūrų koordinavimu.
Komisijos pirmininkė Vilma Vildžiūnaitė pabrėžė augantį pasitikėjimą Komisijos darbu: „Net 72 procentai mūsų sprendimų nebuvo apskųsti teismui – tai rodo augantį pasitikėjimą Komisijos objektyvumu ir profesionalumu. Neskundžiant Komisijos sprendimų teismams, sumažinamas ir teismų krūvis. Taip pat svarbus ir teismuose nepakeistų Komisijos sprendimų skaičius – net 80 procentų apskųstų sprendimų liko nepakeisti.“
Pastebėtina tendencija, jog mokestiniai ginčai tapo sudėtingesni ir įvairesni. Patys sudėtingiausi ginčai yra susiję su tarptautiniu apmokestinimu, grandininiais sandoriais, arba susiję su piktnaudžiavimu. Pavyzdžiui, įvairių verslo ginčų kilo, kai mokesčių administratorius pripažino, kad sandoriai sudaromi akcininkų interesams tenkinti turinio viršenybės požiūriu, mokesčių lengvatos pritaikytos piktnaudžiaujant mokesčių teisės normomis, netinkama sandorių kainodara. Tarp tokių pateko ir pirmą kartą istorijoje kilęs ginčas dėl dividendų, gautų iš užsienio valstybės įmonės, turinčios dirbtinio darinio požymių, apmokestinimo motininės įmonės lygyje, pritaikius prieš piktnaudžiavimą dividendų lengvata nukreiptą ES taisyklę.
Komisijos nariai taip pat dalyvavo tarptautiniuose renginiuose ES šalyse, pavyzdžiui, Estijoje, Austrijoje, kuriuose dalijosi patirtimi su kitų valstybių teisėjais ir gilino žinias apie sudėtingus tarptautinius mokestinius ginčus. Komisija taip pat aktyviai prisidėjo prie visuomenės švietimo, organizuodama mokymus, dalyvaudama konferencijose ir renginiuose, siekdama didinti žinias apie mokestinius ginčus bei skatinti sąžiningą mokesčių mokėjimą.
Kreipimasis į Komisiją – tai paprastesnis, greitesnis ir ekonomiškesnis būdas spręsti mokestinius ginčus. Komisija užtikrina skaidrų ir nešališką sprendimų priėmimą. Sprendimų priėmimo procedūra yra lanksti ir pritaikyta tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims. Komisijos išnagrinėti ginčai leidžia pasiekti teisinį aiškumą ankstyvoje stadijoje, taip sutaupomas laikas ir sumažinamos išlaidos, kurios būtų patirtos bylinėjantis teismuose.
Pridedamame grafike pateikiami 2021 - 2024 metų duomenys.
Grafikas. Įsiteisėję Komisijos sprendimai
Atnaujinimo data: 2025-03-17
Taip pat skaitykite:
Mokestinių ginčų komisijos įžvalgos – 12-ojoje muitinės praktikų konferencijoje
Tikrosios rinkos kainos nustatymas: ką atskleidė mokestiniai ginčai?
MGK atstovai dalyvavo Europos teisėjų asociacijos mokesčių darbo grupės susitikime
Mokestinių ginčų komisija kreipėsi į Teisingumo Teismą dėl darinio pripažinimo praktikos