2024-10-08
Tarptautinėje mokesčių konferencijoje buvo pristatytos mokesčių tvarumo idėjos ir pasiūlymai
Praeitą savaitę įvykusioje Tarptautinėje praktinėje mokslinėje konferencijoje „Mokesčių tvarumas ir tikrumas: globalus ir lokalus požiūris“, kurią organizavo Mokestinių ginčų komisija kartu su Vilniaus universiteto Teisės fakultetu (toliau – VU TF), pranešimus skaitė didelę patirtį mokesčių ir tvariųjų finansų srityje turintys mokslininkai ir praktikai. Ši konferencija, tai jau trečiasis mokestininkus praktikus ir mokslininkus teisininkus bei ekonomistus vienijantis renginys, kuriame pirmą kartą dalyvavo ir užsienio pranešėjai iš Austrijos, Lenkijos bei Taivano universitetų.
Komisija dėkoja pranešėjams už profesionalius pranešimus, o dalyviams už aktyvų įsitraukimą.
Konferencijoje pristatytos įvairios su tvariais mokesčiais ir finansais susijusios temos, apimančios šešėlinę ekonomiką, mokesčių sistemos tvaraus vystymosi principus, kritines įžvalgas dėl mokestinių problemų pelno, PVM ir gyventojų pajamų apmokestinimo srityje bei išvestinių finansinių priemonių (IFP) mokestinio traktavimo problemas, mokesčių ir „žaliųjų“ iniciatyvų sąsajas, mokesčių administravimo, mokestinių ginčų nagrinėjimo ir atsakomybės taikymo problemas bei galimus jų sprendimo būdus.
Konferenciją moderavo VUTF partnerystės docentas dr. Gintautas Bartkus, VU TF prodekanė docentė dr. Vigita Vėbraitė, Mokestinių ginčų komisijos nariai Gvida Ivanauskienė ir Andrius Venius.
Konferencijos klausėsi gausus būrys dalyvių, o jos įrašas YOUTUBE platformoje jau peržiūrėtas daugiau nei 1,6 tūkst. kartų. Tai, kad prie konferencijos prisijungė toks gausus būrys, tik patvirtina faktą, jog viešojoje erdvėje trūksta tokio pobūdžio su mokesčiais susijusių diskusijų. Tikimės, kad konferencijos temos buvo įdomios ir naudingos tiek mokesčių praktikams, tiek teoretikams, mokslininkams ir studentams, kurie galės toliau vystyti konferencijos metu iškeltas mokesčių teisės problemas.
Tie, kurie nespėjo paklausyti pranešimų, gali peržiūrėti įrašą bet kuriuo patogiu laiku YOUTUBE platformoje:
https://www.youtube.com/live/623P7DYBWiY (lietuvių kalba);
https://www.youtube.com/live/OZWIcY1XIEw (anglų kalba).
„Pristatydami pagrindines mokestinės konferencijos pranešėjų mintis, kurias daugumoje suformulavo patys autoriai, siekiame, kad konferencijoje iškelti klausimai ir problemos nebūtų užmirštos ir duotų impulsą tolimesnėms diskusijoms. Tikimės, kad konferencijose išsakytos idėjos, užeinančios už mokesčių teisės ribų, tarpdisciplininis požiūris į mokesčių ir finansų tvarumą, bus vystomos ir tolimesnėse mokestinėse konferencijose “, – pakomentavo Komisijos narė Vilma Vildžiūnaitė.
Pranešėjų tezės:
Prof. dr. Friedrich Schneider. Šešėlinė ekonomika – palaima ar prakeikimas?
- Kiekvienoje šalyje vyriausybė susiduria su iššūkiu imtis politikos priemonių, mažinančių šešėlinę ekonomiką.
- Jei darytume prielaidą, kad maždaug 50 % visos šešėlinės (neformalios) ekonomikos veiklos papildo oficialiojo sektoriaus veiklą (t. y. tų prekių nebūtų oficialiajame sektoriuje), bendro (oficialioji + šešėlinė ekonomika) BVP augimas visada yra aukštesnis už „grynąjį“ oficialųjį.
- Šešėlinės ekonomikos mažėjimas padidins bendrą gerovę kiekvienoje šalyje, jei politikos formuotojams pavyks šešėlinę ekonominę veiklą perkelti į oficialiąją ekonomiką.
- Politikos formuotojai turi teikti pirmenybę ir pasirinkti tokias politikos priemones, kurios stipriai padidina paskatas perkelti gamybą ir darbo jėgą iš šešėlio į oficialųjį sektorių.
- Ir tik tada šešėlinės ekonomikos ir neoficialaus užimtumo nuosmukis bus palaima, o ne prakeiksmas visai ekonomikai.
Doc. dr. Patryk Kowalski. Tvaraus vystymo principas Lenkijos mokesčių sistemoje.
- Konstitucinis darnaus vystymosi principas turėtų būti suprantamas kaip politikos principas, vertinat jo poveikį vidaus mokesčių teisei požiūriu.
- Ekologinių mokesčių sprendimų katalogas yra įvairus, tačiau kyla klausimas, kaip jis koreliuojasi su kitų ES valstybių narių teisėkūros priemonėmis.
Prof. dr. Pei-Fen Chen. Žaliųjų finansų vystymasis ir mokesčių politika
- Technologinės inovacijos yra esminis perėjimo prie ekologiškos ekonomikos komponentas.
- ES gali būti pavyzdys Taivanui plėtojant pažangias vėjo energijos technologijas.
- Taivano finansų rinkos turėtų būti atviresnės ir palankesnės tarptautinėms investicijoms.
- Taivanas turėtų būti įtrauktas į bet kokius pasaulinius šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo projektus.
- Taivanas gali remti ES žaliąjį kursą ir prisidėti prie technologijų susijusiose srityse.
Dr. Gediminas Užubalis. Pelno mokesčio raida Lietuvoje: siekiant tvarumo
- Pelno mokestis išlieka svarbus ir tvarus mokesčių sistemos elementas kaip priemonė siekti horizontalaus teisingumo darbo ir kapitalo pajamų apmokestinimo atžvilgiu.
Marija Jankauskienė. Įpareigojantys sprendimai ir probleminiai aspektai.
- Įpareigojančio sprendimo priėmimo ribose akcentuojamas perspektyvinis (ne retrospektyvinis) mokesčių įstatymų nuostatų taikymo laikas – norint sandorio mokestinį vertinimą iš anksto suderinti su mokesčių administratoriumi, prašymas turi būti teikiamas tik dėl ateityje įvyksiančio būsimo sandorio, ūkinės operacijos ar jų grupės.
- Svarbu atkreipti dėmesį, kad įpareigojantis sprendimas reikalauja labai aiškaus ir detalaus planuojamo vykdyti sandorio aplinkybių išdėstymo (turi būti aiškiai, vienareikšmiai ir tiksliai aprašytas būsimasis sandoris, atskleistos visos apmokestinimui reikšmingos aplinkybės, paaiškinamos atliekamų sandorių priežastys, tikslai, nurodytos sandorio šalys, laikotarpis, per kurį numatoma sudaryti sandorį, aprašoma problematika ir neaiškumai, susijusi su mokesčių teisės aktų taikymu). Šios informacijos atskleidimas yra esminiai įpareigojančio sprendimo priėmimo elementai.
- Įpareigojantis (teigiamas) sprendimas nėra absoliutus – esant tam tikroms aplinkybėms, mokesčių administratorius gali jo (sprendimo) netaikyti (pvz., jei sandoris de fakto vykdomas kitokių, nuslėptų, nepaminėtų / nutylėtų ir kitokių nei prašyme nurodytų aplinkybių pagrindu arba sandoriu buvo siekta mokestinės naudos).
Jurgita Narkevičiūtė. Teisinės mokestinės problemos leidžiamų atskaitymų srityje
- Diskusijos dėl pelno mokesčio apskaičiavimo bazės pakeitimo tvarumo aspektu negali apsiriboti tik diskusijomis apie lengvatinius tarifus. Drąsesnis ir veiksmingesnis pasiūlymas – koreguoti leidžiamų atskaitymų apskaičiavimo principą, didinant jį individualiu koeficientu. Tokia sistema reikalautų tik sąnaudų pripažinimo aplinkosauginio įvertinimo (apskaičiavimo), o dydis galėtų būti pripažintas pagal FM ir AM nustatytą metodiką. Verslo vienetas būtų įsipareigojęs rinktis draugišką aplinkai prekę ar paslaugą, nekeičiant sąnaudų pripažinimo principų.
- Tikrumas pelno mokesčio srityje turi skatinti investicijas ir verslo augimą, nes stabilios ir nuspėjamos pelno mokesčio sistemos mažina neapibrėžtumą, todėl bendrovėms lengviau planuoti ilgalaikes investicijas, taip skatinant ekonomikos augimą ir inovacijas. Mokesčių politiką formuojančios institucijos bendradarbiaudamos turi matyti ateities viziją.
- Daugelis mūsų tiesiogiai susiduria su teisinio tikrumo principu ir neabejotina, kad šis principas atliepia mokesčių mokėtojų / visuomenės poreikį dėl didesnio „teisingumo“ tarptautiniame ir Europos apmokestinime; norima aiškesnių apmokestinimo taisyklių; keliamas tikslas dėl teisės aktų pastovumo ir siekiama nuoseklaus teismo praktikos formavimo.
- Paradoksalu, bet geriausia galimybė išvengti nacionalinių taisyklių neatitikimo tarptautinei praktikai, yra būtinybė toliau įgyvendinti bendrą pelno mokesčio sistemų integraciją. Tai reiškia, jog EPBO valstybės, ES valstybės narės (ES lygiu), tarptautinės organizacijos (ar tai būtų EPBO, JT, ar naujai įkurta) turėtų toliau prie derybų stalo spręsti pelno mokesčio ateitį. Visgi pats reguliavimo principas turėtų būti peržiūrėtas iš esmės.
Gintaras Juškauskas. Nuostolių perkėlimo probleminiai aspektai
- Pranešime nagrinėjama LVAT byla eA-158-575/2022, kuri iš esmės pakeitė PMĮ 30 str. įtvirtinto mokestinių nuostolių perkėlimo instituto taikymo praktiką. Byloje buvo sprendžiamas klausimas, ar turi teisę mokesčių administratorius perskaičiuoti praėjusio mokestinio laikotarpio PM deklaracijoje deklaruotą mokestinį nuostolį, kai šioms deklaracijoms yra suėjusi mokesčių perskaičiavimo senatis? LVAT verdiktas – praėjusio laikotarpio PM deklaracijoms, kuriose buvo deklaruotas mokestinis nuostolis, mokesčių perskaičiavimo senatis yra netaikoma.
- Pranešime kvestionuojamas LVAT sprendimas, argumentuojant, kad teismas neatliko sisteminio PMĮ normų vertinimo ir nepagrįstai mokestinių nuostolių perkėlimo institutą prilygino mokesčių lengvatai, ignoravo teisinio tikrumo principą ir MAĮ 73 str. įtvirtintą mokesčių deklaracijų stabilumo taisyklę.
Vilma Vildžiūnaitė. Žvilgsnis į PVM tikrumą ir tvarumą
- Mokestinis tvarumas – darnus mokesčių sistemos ir mokestinių santykių vystymasis, kuris pasiekia ne tik fiskalinius, aplinkosauginius, socialinius ir ekonominius tikslus, bet ir atitinka teisingumo, neutralumo bei kitus principus ir vertybes. Tvarumas mokesčių teisinio reguliavimo ir taikymo srityje neatsiejamas nuo teisinio tikrumo ir aiškumo, mokesčių mokėtojų lygybės, teisinio saugumo principų bei veiksmingo teisių įgyvendinimo.
- PVM atotrūkio ES tyrimas atskleidžia, kad 2021 m. valstybės narės prarado 61 mlrd. Eur PVM, visų pirma dėl dingusio prekiautojo sukčiavimo Bendrijos viduje.
- Tyrimas atskleidžia bendras PVM tvaraus veikimo problemas: PVM sukčiavimas/ vengimas/ optimizavimas; teisinio reguliavimo ir taikymo sudėtingumas, dėl kurio susidaro atitikties atotrūkis arba dvigubo PVM apmokestinimo / dvigubo neapmokestinimo pasekmė; esant skirtingiems senaties terminams ES valstybėse, neužtikrinamas neutralumo principas tikslinant PVM; sudėtingas įrodinėjimas; ES valstybių mokesčių administratoriai neskiria dėmesio tam, kad PVM atitektų tai ES valstybei, kuriai ir priklauso, pvz., nuotolinės prekybos atveju.
- Probleminės PVM sritys teisinio tikrumo požiūriu: kokia sandorio rūšis ar turinys; kompleksiniai sandoriai (viena ar kelios paslaugos, taikoma turizmo maržos schema ar ne); klasifikavimo problema (darbai, kuriems taikomas atvirkštinis PVM ar ne); PVM vietos valstybės nustatymo problema; grandininiai sandoriai (kuriam tiekimui gali būti priskirtas 0 PVM tarifas, atsiskleidęs ar neatsiskleidęs tarpininkas), sąžiningumo doktrina.
- Pasiūlymai dėl PVM tikrumo didinimo: aiškūs kriterijai kaip nustatyti tam tikras paslaugas/sudėtinius sandorius; tikrumas ankstyvojoje stadijoje (gal įtraukti į ESTT sritį įpareigojančių sprendimų ginčus?); užtikrinti ginčų dėl mokesčių nagrinėjimą Lietuvoje vienoje specializuotoje ikiteisminėje institucijoje; suvienodinti PVM senaties terminus tarp valstybių; nustatyti tam tikrų paslaugų priskyrimo kriterijus („ir kitos panašios paslaugos“); išsamūs, tikslūs, nuoseklūs paaiškinimai, kt.
Dr. Povilas Gruodis. Atsakomybės už mokesčių įstatymų pažeidimus problemos - kas naujo, keičiantis reglamentavimui?
- Mokestinių sankcijų griežtinimas atliktas neatlikus poveikio vertinimo ir būtinumo tyrimo. Kaip rodo Valstybės Kontrolės išvados, keičiant mokestinę atsakomybę griežtinančius teisės aktus, nebuvo atliktas poveikio vertinimas, teisės aktų projektų rengėjai neturėjo tam reikalingų specifinių kompetencijų, nors mokestinės sankcijos pagal griežtumą konkuruoja, o neretai ir gerokai lenkia baudžiamosios teisės pagrindu taikytinas bausmes.
- Mokestinių delspinigių reglamentavimo analizė rodo, kad mokestiniai delspinigiai yra laikytini baudžiamojo pobūdžio sankcija su labai aiškiai išskiriamu represinio pobūdžio elementu, kurio buvimą pripažįsta ir pati Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri viešai pabrėžia, kad delspinigiai, kaip kompensacinio pobūdžio priemonė, yra neproporcinga ir nustatanti per didelę kompensaciją nukentėjusiam asmeniui, nes apima ir baudžiamąjį sankcijos elementą, kuris yra lygus palūkanų pagal mokestinės paskolos sutartį ir delspinigių normos skirtumui.
- Mokestinių delspinigių teisinis reglamentavimas neatitinka ES teisės ir Konstitucinio teismo suformuotų sankcijų teisėtumo kriterijų, o būtent, MAĮ nenustato: jokių ribojimų retrospektyviam delspinigių skaičiavimo terminui; jokių mokestinių delspinigių ir mokestinių baudų derinimo taisyklių ir procedūrų, iš viso neleidžia derinti šių dviejų sankcijų ir jų diferencijuoti, atsižvelgiant į proporcingumo, bausmės teisingumo, non bis in idem principų reikalavimus; jokių mokestinių delspinigių ir kriminalinių sankcijų derinimo taisyklių ir procedūrų; jokių delspinigių dydžio diferencijavimo taisyklių, nesuteikia jokių galimybių nei teismams, nei mokesčių administratoriui diferencijuoti mokestinių delspinigių, kas yra nesuderinama su Konstitucijoje įtvirtintais teisingumo ir teisinės valstybės principais bei pažeidžia tarptautinius bausmės proporcingumo bei bausmės teisingumo principus.
- Mokestinių baudų teisinis reglamentavimas neatitinka ES teisės ir Konstitucinio teismo suformuotų sankcijų teisėtumo kriterijų, o būtent: mokestinių baudų taikymas daugeliu atveju priklauso tik nuo VMI diskrecijos teisės, kas parodo, kad daugeliu atveju baudos, kaip represinio poveikio priemonė, apskritai nėra būtinos; mokestinių baudų dydis nustatytas neatlikus poveikio vertinimo ir neturi jokio realaus pagrindimo; nėra jokių realiai veikiančių baudų diferencijavimo taisyklių; įstatyme įtvirtintas atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas (MAĮ 140 str. 4 dalis) yra nesuderinamas su tarptautiniais žmogaus teisių apsaugos standartais.
- Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisinio reglamentavimo trūkumus, rekomenduotina: i) sankcijų, kurios pagal savo griežtumą gali būti prilygintos kriminalinėms bausmėms, skyrimo klausimą perduoti ne mokesčių administratoriui, kuris pats ir atlieka pirminį pažeidimo tyrimą, bet teismui, mutatis mutandis taikant baudžiamųjų sankcijų diferencijavimo taisyklės ir taikymo sąlygas, tokiu būdu išvengiant dviejų bausmėms prilyginamų sankcijų taikymo procedūrų konkurencijos bei kolizijos; tais atvejais, kai yra nustatoma ne viena, bet kelios skirtingos mokestinių sankcijų rūšys, tų sankcijų skyrimo tvarką ir taisykles būtina suderinti nustatant aiškius kumuliacinio taikymo kriterijus, siekiant užtikrinti bendrai taikomų sankcijų proporcingumą, teisingo nubaudimo ir non bis in idem principų įgyvendinimą; atsisakyti baudinio mokestinio delspinigių elemento (delspinigiai neturi būti skirti bausti), delspinigių reglamentavimui mutatis mutandis nustatant civilinės teisės kompensacinėms palūkanoms galiojančias taisykles.
Dr. Martynas Endrijaitis. Mokesčių administravimo aktualijos ir tendencijos: mokslinis požiūris
- Trijų kontrolės intensyvumo lygmenų teoriją konkrečiai mokesčių administravime (analizuojant paties mokesčių administratoriaus atliekamą jam pateiktų įrodymų vertinimą) galima apibūdinti taip:
- ribotoji mokesčių administratoriaus kontrolė – įrodymų subsumsija netiriama, o tikrinamas tik įrodymų pateikimo faktas, jeigu yra akivaizdus bendrų įrodymų pateikimo ar tyrimo taisyklių pažeidimas: šiuo atveju mokesčių administratoriaus kontrolė neapima mokesčių mokėtojo įrodymų vertinimo;
- normalioji mokesčių administratoriaus kontrolė – mokesčių administratorius tiria įrodymų subsumsiją, nustatydamas, ar patikrinimo aktas yra teisėtas ir pagrįstas teisės normomis, tiriamas ir neapibrėžtų teisės terminų turinys;
- intensyvioji mokesčių administratoriaus kontrolė, kurios metu vertinamas priimamo sprendimo dėl patikrinimo akto tikslingumas; praktiškai sprendimo tikslingumas rodo, ar nebuvo pažeistas proporcingumo principas.
- Sprendimuose dėl patikrinimo akto tvirtinimo implikuotinas trečiasis įrodymų vertinimo lygmuo – t. y. intensyvioji mokesčių administratoriaus kontrolė, kurios metu vertinamas priimamo sprendimo dėl patikrinimo akto tikslingumas.
- Trečiasis įrodymų vertinimo lygmuo (intensyvioji mokesčių administratoriaus kontrolė) reiškia, kad sprendime dėl patikrinimo akto motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas: privalo būti sprendimo teisinis ir faktinis pagrindimas. Taip pat turi būti vertinamas tokio sprendimo tikslingumas: t. y. ne tik vertinamas ir taikomas proporcingumo principas, bet ir įvertinamos tolimesnės apmokestinimo pasekmės pačiam mokesčių mokėtojui ir kitiems mokesčių mokėtojams.
Dr. Aistė Medelienė. Ikiteisminis mokestinių ginčų nagrinėjimo procesas ir įtaka ginčo šalims
- Ikiteisminis mokestinių ginčų nagrinėjimas prasmingas ir efektyvus šių ginčų nagrinėjimo etapas, kurį galima būtų dar tobulinti:
- stiprinant nepriklausomos institucijos – Mokestinių ginčų komisijos – padėtį procese (nustatant ją vienintele privaloma mokestinius ginčus ikiteismine tvarka nagrinėjančia institucija);
- plečiant taip nagrinėjamų ginčų sąrašą (įtraukiant ginčus, kuriuos sprendžiant nagrinėjami apmokestinimo taisyklių taikymo klausimai);
- investuojant į mokestinių ginčų ikiteisminio nagrinėjimo kokybę bei didinant šalių pasitikėjimą šiame procese priimamais sprendimais.
Mantas Juozaitis. Kiek tvarūs yra siūlomi individualios veiklos apmokestinimo pakeitimai?
- Tvarūs mokesčiai gali būti tik tokie, kuriuos mokesčių mokėtojai yra pasirengę mokėti savanoriškai be valstybės prievartos priemonių panaudojimo. O savanoriškai mokami bus tik tokie mokesčiai, kuriuos asmenys laikys teisingais, priešingu atveju bus bandoma jų išvengti.
- Praėjusiais metais Seimui buvo pateikti mokesčių reformos pasiūlymai, kuriais siekiama smarkiai padidinti individualios veiklos apmokestinimą, kad suvienodinti jį su darbo užmokesčio apmokestinimu. Motyvas – šios asmenų grupės yra analogiškose situacijose.
- Mokesčių teisėje vienodos situacijos negali būti vertinamos skirtingai, o skirtingos – vienodai.
- Palyginus įvairius darbo santykių ir individualios veiklos aspektus, matomi dideli skirtumai, tiek dėl galimybės gauti išmokas ir kompensacijas, tiek ir dėl pajamų pastovumo, atsakomybės už žalą ribojimo, kreditavimo galimybių, investicijų rizikų, PVM naštos ir eilės kitų aspektų.
- Todėl, toks apmokestinimo naštos suvienodinimas bus traktuojamas kaip diskriminacinis ir neteisingas ir jis bus netvarus, nes didins mokesčių vengimą, mokestinius ginčus, individualios veiklos nutraukimą.
- Siekiant tvarios mokesčių sistemos, reikėtų pirmiausia paaiškinti mokesčių mokėtojams, kodėl reikia didinti naštą, kur bus naudojamos papildomos biudžeto pajamos ir tik tada galvoti apie mokesčių didinimą ir tai daryti nuosekliai ir leidžiant mokesčių mokėtojams iš anksto pasiruošti.
Karolis Kinčius. Mokestiniai instrumentai ir jų poveikis taršos mažinimui
- Žalieji mokesčiai yra žaliosios pertvarkos dalis. Vienas iš jų – akcizų mokestis, kuriuo palaipsniui siekiama atsisakyti ar mažinti lengvatas taikomas iškastiniam kurui; nuo 2024 m. naujas akcizas nustatytas durpėms; nuo 2025 m. įsigalioja nauja anglies dioksido dedamoji energijos produktams; siekiama palaipsniui didinti transportui ir šildymui skirto kuro akcizus; CO2 dedamoji yra pritaikyta energijos produktams proporcingai pagal išmetamą CO2.
- Subsidijos iškastiniam kurui iškreipia rinką, sumažina švarios energijos technologijų konkurencingumą. Laipsniškas AKS panaikinimas ar nukreipimas į švarias technologijas suvienodintų sąlygas.
- Infrastruktūros vystymas ir atnaujinimas – esama infrastruktūra neša savus interesus, kurie sukuria frikciją žaliajai pertvarkai. Infrastruktūros stoka regionuose slopina naujovių integraciją už urbanistinių centrų ribų.
- Nepakanka tik anglies dvideginio apmokestinimo – tam tikri CO2 kiekiai transporto ir pramonės sektoriuose lieka sunkiai pasiduodantys taršos mažinimui.
- Politikos ir reguliavimo nepastovumas – politiniai pokyčiai ir besikeičiantis reguliavimas neskatina verslo priimti įsipareigojimus, neskatinama investuoti į švarias technologijas.
Dr. Egidijus KundelisIšvestinės finansinės priemonės ir jų mokestinio traktavimo problematika.Lietuvos atvejo analizė
- IFP mokestinio traktavimo problematika: 1) IFP mokestinis traktavimas yra nepagrįstas Pelno mokesčio įstatymo nuostatomis, o tik PMĮ komentaru, kuris neturi įstatymo galios; 2) Tokia praktika neatitinka apmokestinimo aiškumo principo (MAĮ 9 str.); 3) Apsidraudimo IFP perkainojimas gali reikšmingai įtakoti apmokestinamąjį pelną ir mokėtiną pelno mokestį; 4) Įmonės pažeidžia pareigą teisingai apskaičiuoti pelno mokestį (MAĮ 2 str. 20 d., 40 str. 4 d.);
- Galimi IFP mokestinio traktavimo problemų sprendimai: 1) Taikyti vienodą IFP traktavimą: Prekybos IFP finansinėje ir mokestinėje apskaitoje; 2) Taikyti skirtingą IFP traktavimą: Apsidraudimo IFP finansinėje apskaitoje, Prekybos IFP mokestinėje apskaitoje; 3) Inicijuoti PMĮ pakeitimą: Apsidraudimo ir Prekybos IFP perkainojimo pajamos yra neapmokestinamos, o sąnaudos yra neleidžiami atskaitymai.