Pranešėjų apsauga
Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas (toliau – Pranešėjų apsaugos statymas) įtvirtina asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria juos sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai, apsaugos mechanizmą. Pranešėjų apsaugos įstatymas taip pat nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą.
Informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo – fizinis asmuo, pateikiantis informaciją apie pažeidimą įstaigoje, apie kurį sužinojo iš savo turimų ar turėtų tarnybos, darbo ar sutartinių (konsultavimo, rangos, subrangos, stažuotės, praktikos, savanoriškos veiklos ir pan.) santykių su šia įstaiga arba įdarbinimo ar kitų ikisutartinių santykių metu, taip pat informaciją apie pažeidimą pateikiantis savarankiškai dirbančio asmens statusą turintis asmuo, akcininkas ar asmuo, priklausantis įmonės administraciniam, valdymo ar priežiūros organui (įskaitant vykdomųjų galių neturinčius narius, taip pat savanorius ir apmokamus ar neapmokamus stažuotojus), arba bet kuris fizinis asmuo, dirbantis prižiūrint ir vadovaujant rangovams, subrangovams ir (ar) tiekėjams.
Pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:
- pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;
- pavojaus aplinkai;
- kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų atliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;
- neteisėtos veiklos finansavimo;
- neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;
- neteisėtu būdu įgyto turto;
- padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, kliudymo nustatyti padarinių mastą;
- pažeidimų, nurodytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintame sąraše, parengtame atsižvelgiant į Direktyvoje (ES) 2019/1937 nurodytų Europos Sąjungos teisės aktų taikymo sritį;
- kenkimo Europos Sąjungos finansiniams interesams, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnyje ir išsamiau apibūdinta susijusiose Europos Sąjungos priemonėse;
- pažeidimų, susijusių su vidaus rinka, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 26 straipsnio 2 dalyje, įskaitant Europos Sąjungos konkurencijos ir valstybės pagalbos taisyklių pažeidimus, taip pat su vidaus rinka susijusius pažeidimus dėl veiksmų, kuriais pažeidžiamos pelno mokesčio taisyklės, arba susitarimus, kuriais siekiama įgyti mokestinį pranašumą, kenkiantį taikytinos pelno mokesčio teisės dalykui arba tikslui;
- kitų pažeidimų.
Asmens, teikiančio informaciją apie pažeidimus, teisės ir garantijos bei atsakomybės už informacijos atskleidimą netaikymą, pagal Įstatymo 3 straipsnio 3 – 7 dalis:
- kai informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo Pranešėjų apsaugos įstatyme nustatyta tvarka pateikia informaciją, susijusią su komercine (gamybine) paslaptimi, profesine paslaptimi, banko paslaptimi, įstaigos konfidencialia informacija ar informacija apie privatų asmens gyvenimą, šis informacijos pateikimas nelaikomas komercinės (gamybinės) paslapties, banko paslapties, konfidencialios informacijos ar informacijos apie privatų asmens gyvenimą atskleidimu, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 10 dalyje nurodytą išimtį, taip pat atvejus, kai profesinę paslaptį sudarančios informacijos pateikimas kompetentingai institucijai prieštarautų atskiras profesines veiklas reglamentuojantiems įstatymams ir Europos Sąjungos teisei;
- informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui dėl informacijos pateikimo neatsiranda jokia sutartinė ar deliktinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl šmeižto, jeigu, šio įstatymo nustatyta tvarka teikdamas informaciją apie pažeidimą, jis pagrįstai manė, kad teikia teisingą informaciją;
- informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos pateikimo, atsako tik tokiu atveju, kai įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija apie pažeidimą yra teisinga;
- jeigu informaciją apie pažeidimą pateikiantis asmuo informaciją pateikė anonimiškai, šio įstatymo 8 straipsnyje nustatytos apsaugos, skatinimo ir pagalbos priemonės taikomos tais atvejais, kai jo tapatybė buvo atskleista ir būtina jį apsaugoti nuo neigiamo poveikio;
- žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės, tarnybos ar profesinę paslaptį sudarančios informacijos apie pažeidimą pateikimas nesuteikia informaciją apie pažeidimą pateikusiam asmeniui garantijų pagal šį įstatymą. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės, tarnybos ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
Asmuo informaciją apie pažeidimą gali pateikti:
- įstaigoje per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą;
- kompetentingai institucijai (prokuratūrai) tiesiogiai;
- viešai.
Jei turite informacijos apie pažeidimą – Mokestinių ginčų komisijoje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) galbūt rengiamą, daromą ar padarytą nusikalstamą veiką, administracinį nusižengimą, tarnybinį nusižengimą ar darbo pareigų pažeidimą, taip pat šiurkštų privalomų profesinės etikos normų pažeidimą, mėginimą nuslėpti minėtą pažeidimą ar kitas grėsmę viešajam interesui keliantį arba jį pažeidžiantį teisės pažeidimą – pateikite pranešimą vienu iš šių būdų:
• Komisijos vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu – elektroninio pašto adresu: [email protected];
• paštu, adresu Tilto g. 17, LT-01101, Vilnius. Siunčiant pranešimą paštu, ant voko, kuriame yra apie pažeidimą pateikiama informacija, po adresato pavadinimu turi būti dedama žyma „KOMPETENTINGAM SUBJEKTUI ASMENIŠKAI“;
• žodžiu, tiesiogiai atvykus į Komisiją (adresu Tilto g. 17, Vilnius) pas kompetentingą subjektą.
Komisijoje kompetentingo subjekto funkcijas vykdo patarėja Loreta Dovydaitienė Baltrušaitienė (tel. Nr. +37064143757, el. p. [email protected]).
Informaciją apie pažeidimą gali teikti bet kuris asmuo, kurį su Komisija sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai ar sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, subrangos, stažuotės, praktikos, savanoriškos veiklos ir pan.)
Pranešimą išdėstykite laisvos formos dokumente, kuriame:
- turi būti nurodyta, kad informacija teikiama vadovaujantis Pranešėjų apsaugos įstatymu;
- turi būti išvardytos konkrečios faktinės aplinkybės, kurios asmeniui leidžia įtarti pažeidimą;
- turi būti nurodyta, ar apie pažeidimą kam nors pranešta, ar buvo gautas atsakymas;
- gali būti pateikta asmeniui žinoma informacija apie įtariamą pažeidėją (-us) (vardas, pavardė, pareigos);
- gali būti pateikta asmeniui žinoma informacija apie pažeidimo liudininką (-us) (vardas, pavardė, pareigos);
- gali būti pateikta kita asmeniui žinoma informacija apie pažeidimą, su pažeidimu susiję asmens turimi duomenys, dokumentai arba informacija, kur tokie duomenys ar dokumentai galėtų būti;
- gali būti išreikštas pageidavimas informuoti asmenį apie pranešimo apie pažeidimą gavimą Komisijoje;
- turi būti nurodyta, kad yra susipažinęs su teisinėmis pasekmėmis už melagingos informacijos teikimą;
- pranešimas turi būti parašytas valstybine kalba, įskaitomai ir pateikiamas pasirašytas (netaikoma, kai pranešimas apie pažeidimą yra anonimiškas);
- gali būti nurodytas pranešėjo vardas, pavardė, asmens kodas, darbovietė, gyvenamosios vietos adresas arba elektroninio pašto adresas korespondencijai gauti ir kiti duomenys ryšiui palaikyti. Asmuo gali nurodyti, kaip ir kada su juo geriausia susisiekti (netaikoma, kai pranešimas apie pažeidimą yra anonimiškas).
Asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą, bus taikomas konfidencialumas.
Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai:
- to raštu prašo asmuo, pateikiantis arba pateikęs informaciją apie pažeidimą;
- asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.
AKTUALŪS TEISĖS AKTAI: