Istorija

1995 m. birželio 28 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 54 straipsnio 2 dalimi pavesta Vyriausybei mokestinių ginčų nagrinėjimui įsteigti Mokestinių ginčų komisiją, patvirtinti jos sudėtį ir nuostatus.

Vadovaudamasi minėto įstatymo nuostatomis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1396 „Dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigimo ir jos nuostatų patvirtinimo“ įsteigė Mokestinių ginčų komisiją prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) ir patvirtino jos nuostatus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 333 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1396 „Dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigimo ir jos nuostatų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ patvirtinta Komisijos sudėtis ir jos pirmininku paskirtas Vytenis Gudelis, kuris šias pareigas ėjo iki 2003 m. gegužės mėn. 2003–2007 m. Komisijai pirmininkavo Juozas Rėksnys; 2007–2014 m. – Steponas Vytautas Jurna; 2014–2020 m. – Edita Galiauskaitė; nuo 2020 m. iki 2024 m. spalio 11 d. –  Evaldas Raistenskis, nuo 2024 m. spalio 12 d. Komisijai pirmininkauja Vilma Vildžiūnaitė.

Vadovaudamasi 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1119 „Dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų patvirtinimo“ patvirtino Komisijos nuostatus, kurie patikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 114 bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 766 ir kuriais vadovaudamasi Komisija dirba ir šiuo metu.

Komisija ikiteismine tvarka iki 2021 m. nagrinėjo ginčus tik dėl mokesčių, kuriuos pagal dabartinį Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą administruoja Mokesčių inspekcija ir Muitinės departamentas. Nuo 2021 m. nagrinėjamų mokestinių ginčų sritis išsiplėtė, pradėti nagrinėti ginčai dėl mokesčio už aplinkos teršimą, kurį administruoja Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos departamentas.

Ir nors pirmieji Komisijos sprendimai buvo priimti 1999 m., jos istorinės ištakos, vertinant veiklos specifikos ir tikslų analogiją, siekia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) laikus, kada 1613–1764 m. LDK veikė Iždo tribunolas. LDK iždo tribunolo pirmtakė buvo 1591 m. Respublikos seimo nutarimu sušaukta Iždo komisija, kuriai pirmininkavo didysis iždininkas.

Iždo tribunolo pirminė paskirtis buvo nagrinėti bylas dėl mokesčių nepriemokų, tačiau čia svarstytos ir bajorų pretenzijos, kad jiems skiriama mokesčių suma yra pernelyg didelė. LDK iždo tribunolas galėdavo skirti baudas už delsimą sumokėti mokesčius arba sumažinti mokesčių naštą pripažinus, kad iškilo objektyvių sunkumų, neleidžiančių įvykdyti mokestinių prievolių (pvz., dėl miestelių ir kaimų gaisrų, savos ar priešo kariuomenės padarytų nuostolių) ir pan. LDK iždo tribunolo sprendimai buvo galutiniai ir neskundžiami, o bausmės buvo įvairaus dydžio baudos, areštai.

1764 m. panaikinus LDK iždo tribunolą, jo funkcijos buvo perduotos naujai įkurtai Iždo komisijai, pagal kurios steigimo nuostatus ją sudarė 11 narių. LDK iždo komisijos pirmininko pareigas ėjo didysis iždininkas, o jam nesant – rūmų iždininkas. LDK iždo komisija turėjo savo pareigūnų ir tarnautojų būrį, kurie buvo samdomi. LDK iždo komisijos veikloje buvo įgyvendintas kolegialaus sprendimų priėmimo principas. Visi sprendimai buvo priimami balsų dauguma, balsuojant 3 kartus, balsams pasiskirsčius po lygiai, lemiamas buvo posėdžiui pirmininkaujančio komisaro balsas.

Turėdama gilią istorinę raidą, šiandien Komisija savo veikla užtikrina profesionalų, sąžiningą, teisėtą ir nuoseklų ginčų nagrinėjimo procesą.