ESTT išaiškino – kompiuterinio žaidimo auksinių monetų pardavimas nėra virtualios valiutos sandoris
2026 m. kovo 5 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) paskelbė sprendimą byloje C-472/24 „Žaidimų valiuta prieš Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, kuri buvo nagrinėjama pagal 2024 m. liepos 2 d. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktą prašymą priimti prejudicinį sprendimą.
Komisija kreipėsi į ESTT nagrinėdama ginčą dėl juridinio asmens vykdytos kompiuterinio žaidimo auksinių monetų prekybos ir klausimo, ar tokie sandoriai gali būti laikomi virtualios valiutos sandoriais, kuriems netaikomas PVM.
ESTT nurodė, kad kompiuterinio žaidimo auksinių monetų pirkimo ir pardavimo sandoriai negali būti neapmokestinami PVM kaip virtualios valiutos sandoriai. Šios monetos naudojamos tik konkretaus žaidimo aplinkoje, todėl jomis negalima atsiskaityti už realias prekes ar paslaugas už žaidimo ribų.
ESTT taip pat pažymėjo, kad kompiuterinio žaidimo auksinės monetos negali būti laikomos kuponais, kaip jie suprantami pagal PVM direktyvą, todėl joms nėra taikomos su kuponais susijusios PVM taisyklės.
Komisija atkreipia dėmesį, kad ESTT išaiškino, jog tiek, kiek kompiuterinio žaidimo auksinės monetos laikytinos elektronine paslauga, tokių sandorių PVM turi būti skaičiuojamas nuo viso už monetų pardavimą gauto atlygio.
Su ESTT sprendimu ir jo motyvais galima plačiau susipažinti šioje nuorodoje: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:62024CJ0472
Atnaujinimo data: 2026-03-09
Taip pat skaitykite:
Teisingumo Teismo generalinė advokatė pateikė išvadą dėl darinio pripažinimo praktikos
Po GPM deklaravimo – kada galima inicijuoti ginčą Mokestinių ginčų komisijoje?