Tarptautinėje praktinėje mokslinėje konferencijoje pristatytos aktualios mokestinių ginčų temos

Praėjusią savaitę Lietuvos Respublikos Seime įvyko jau ketvirtus metus iš eilės Mokestinių ginčų komisijos organizuojama tarptautinė praktinė mokslinė konferencija „Mokesčiai ir ginčai: kur galime tobulėti?“. Konferencijos metu pristatytos aktualiausios ir reikšmingiausios temos, susijusios su mokestiniais ginčais. Pranešimus skaitė ir savo patirtimi bei įžvalgomis dalijosi mokesčių srities praktikai, mokslininkai, teisėjai, ekonomistai, profesoriai, advokatai ir kiti šios srities profesionalai.

Konferencijoje sveikinimo žodį tarė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Haroldas Šinkūnas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkė prof. dr. Skirgailė Žalimienė, Lietuvos Respublikos finansų viceministras Darius Sedeckas, Lietuvos Respublikos teisingumo viceministrė Barbara Aliaševičienė.

Konferencijoje buvo analizuojamos įvairios su mokesčiais ir finansais susijusios temos: mokestinių ginčų samprata, teismų vaidmuo nagrinėjant ginčus, ikiteisminiai ginčų nagrinėjimo procesai, PVM 0 proc. tarifo taikymo problematika, ES muitų teisės aktų taikymo ypatumai, plonos kapitalizacijos taisyklių taikymas, mokestinės ir baudžiamosios teisės sankirta ir kiti svarbūs klausimai.

Šiais metais konferencijoje sulaukėme ir svečių iš Airijos Mokestinių ginčų komisijos, kurios pirmininkė pasidalijo savo šalies patirtimi – su kokiais iššūkiais jie susiduria bei kokią pažangą yra pasiekę nuo 2020 metų.

Konferencija moderavo advokatas dr. Mindaugas Lukas ir Vilniaus universiteto asist. dr. Povilas Gruodis.

„Šios konferencijos diskusijos – ne tik apie aktualijas, bet ir apie tai, kur galime judėti toliau, kokias problemas matome ir ką galime keisti, kad būtų daugiau aiškumo tiek mokesčių, tiek mokestinių ginčų srityje. Drąsinu ginčytis ir ginti savo teises, nes ginčuose ne tik atsiranda tikrumas ir aiškumas“, – teigė Mokestinių ginčų komisijos pirmininkė Vilma Vildžiūnaitė.

Tie, kurie neturėjo galimybės stebėti konferencijos gyvai, kviečiami tai padaryti bet kuriuo metu:

Konferencijos įrašas lietuvių kalba:

https://www.youtube.com/watch?v=B1sm0n7k87E

Konferencijos įrašas anglų kalba:

https://www.youtube.com/watch?v=XGGhvXzLcB8

Tikime, kad pranešėjų išsakytos mintys ir idėjos ir toliau bus gvildenamos, siekiant didesnio aiškumo ir tikrumo tiek mokesčių, tiek mokestinių ginčų srityje.

Pranešėjų tezės:

Marie-Claire Maney. Mokestinių ginčų komisijos pokyčiai: pažanga ir iššūkiai nuo 2020 m. 

• Pagrindiniai iššūkiai su kuriais susidūrė Airijos mokestinių ginčų komisija 2020 m.: neaiški ir neefektyvi bylų sprendimų valdymo sistema, žmogiškų išteklių trūkumas, nepatogi popierinė dokumentavimo sistema, IT sprendinių trūkumas, vartotojams aiškios internetinės svetainės nebuvimas.
• Problemas airiai sprendė per tris prizmes: 1. Sisteminę 2. Struktūrinę 3. Jausminę:

Sisteminė prizmė – Airijos mokestinių ginčų komisija daug dėmesio skyrė IT sistemų įdiegimui / atnaujinimui, bei sprendimų formato keitimui. Po pakeitimų apie 80 % skundų gaunama užpildžius svetainėje esančią formą. Veiksmai pradėti reguliuoti laike.

Struktūrinė prizmė – pakeista institucijos struktūra, išskirstyta į grupes / padalinius, pagal bylų sunkumą ir pinigų sumą.

Jausminė prizmė – visi šie pakitimai teigiamai įtakojo ne tik mikroklimatą organizacijos viduje, bet ir gyventojų požiūrį į komisiją ir jos darbą

• Apibendrinant galima teigti, jog nuo 2020 metų, Airijos mokestinių ginčų komisija įvykdė ne tik technologinę pažangą savo sistemose, bet ir restruktūrizavo organizacijos veiklą. Visa tai leido jiems efektyviau, kokybiškiau spręsti bylas, sumažinti sprendimo laiką.

Veslava Ruskan. Mokestinių ginčų samprata Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje ir formuojamoje praktikoje.

• Praktikoje ginčai kyla, kas yra nepriskirtina mokestiniams ginčams, t. y. kas yra bet kuris mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmas arba neveikimas, kurį gali apskųsti mokesčių mokėtojas.
• Teismų praktikoje „bet kuris“ mokesčių administratoriaus veiksmas aiškinamas sistemiškai su Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ), kas gali būti laikoma administracinės bylos dalyku.
• Kyla klausimas, kodėl MAĮ įsakmiai (vieninteliu šiuo atveju) nustatyta apskundimo tvarka dėl MAĮ 104¹ str., ir MAĮ 104¹ str. priskirtas nemokestinių ginčų atvejams, nors iš esmės klausimas – mokestinis.
• Teisės aktai neįtvirtina privalomo procesinio bendrininkavimo nagrinėjant mokestinę bylą (kelių mokesčių mokėtojų privalomo dalyvavimo vienoje mokestinėje byloje), tačiau mokesčių administratorius, vertindamas tuos pačius teisinius santykius (kaip paprastai yra mokesčių mokėtojų sutuoktinių atveju), negali priimti skirtingų sprendimų, kiek jie yra susiję su tais pačiais apmokestinamaisiais veiksmais.
• Dalis svarbių mokesčius reguliuojančių normų turi būti remiamasi įstatymu, ne mokesčio įstatymo komentarais ar mokesčių administratoriaus išaiškinimais.

Prof. dr. Gediminas Užubalis.Teismo vaidmuo nagrinėjant mokestinius ginčus.

• Mokestinių ginčų dalis administracinių teismų procese pastaraisiais metais mažėja, tačiau jų nagrinėjimas išlieka reikšmingas dėl specifinių teisinių iššūkių.
• Teismas veikia kaip nepriklausoma valdžia, kurios procesas yra labiau formalizuotas, o į teismą patenkantys ginčai jau būna išgryninti ikiteisminėje stadijoje.
• Nors teismai nėra tokie specializuoti kaip ikiteisminės institucijos, jie kompensuoja tai platesniu bendrųjų teisės principų taikymu – nuo deklaracijų stabilumo iki privatumo apsaugos ir baudimo principų individualizavimo.
• Administraciniai teismai turi pareigą aktyviai tirti faktines aplinkybes, nes viešasis interesas reikalauja, kad sprendimai būtų pagrįsti visapusišku faktiniu tyrimu.
• Teismo aktyvumas skiriasi nuo aktyvizmo – aktyvumas yra būtinas faktų nustatymui, o aktyvizmas pasireiškia tada, kai teismas kvestionuoja teisės normas ar kreipiasi į aukštesnius teismus aiškinimo klausimais.
• Teismas paprastai vertina, ar mokesčių administratorius tinkamai surinko ir įvertino įrodymus, tačiau išimtiniais atvejais gali būti renkami papildomi duomenys, jei tai nepažeidžia šalių teisėtų lūkesčių.
• Įrodinėjimo trūkumai gali būti šalinami teisme tik tuomet, kai jie nesukuria netikėtos („siurprizinės“) situacijos mokesčių mokėtojui ir yra susiję su jau nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.
• Mokestinių ginčų procese būtina užtikrinti pusiausvyrą tarp teismo aktyvumo ir nešališkumo, kad būtų pasiektas tikslas – išspręsti ginčą dėl pažeistos teisės iš esmės.

Gvida Ivanauskienė. Mokestinio ginčo anatomija: reguliavimo ir interpretavimo paralelės.

• Mokestiniai ginčai turėtų apimti visus ginčus, susijusius su mokesčių apskaičiavimu, deklaravimu, mokestinių prievolių vykdymu ir užtikrinimu, t. y. visus ginčus, kilusius dėl mokesčių administravimo funkcijų vykdymo. Tokiu būdu ginčo procesas būtų aiškesnis ir paprastesnis, nebereikėtų kreiptis į dvi atskiras ikiteisminius ginčus nagrinėjančias institucijas, kai skundžiamas ir administracinis veiksmas, ir mokestinės prievolės apskaičiavimas iš esmės.
• Mokestinių ginčų komisija taip pat galėtų nagrinėti ginčus, kylančius dėl:

1. sprendimų dėl privalomos tarifinės ir (arba) kilmės informacijos administruojant muitus;
2. įpareigojančių sprendimų (kai mokesčių administratorius jiems nepritaria ar pritaria iš dalies);
3. ginčų, susijusių su nuostolių mažinimu, asmens mokestinio statuso įgijimo ar praradimo ir kt.

• Kyla  poreikis išsamiau reglamentuoti patį ginčo procesą, įtvirtinant ginčo šalių teises ir pareigas, detalizuojant ginčo nagrinėjimo ir sprendimo tvarką, apibrėžti skundo padavimo ir nagrinėjimo terminus laikantis mėnesio, o ne dienų nustatymo taisyklės, skundo padavimui nustatant vieno mėnesio terminą (vietoj 20 dienų), numatyti Mokestinių ginčų komisijos teisę kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar norminis administracinis aktas atitinka įstatymus ar Vyriausybės priimtų teisės aktų nuostatas ir kt.

Prof. dr. Eglė Bilevičiūtė. Ikiteisminių ginčų nagrinėjimo perspektyvos Lietuvoje ir probleminiai aspektai.

• Ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas Lietuvoje nuolat kinta, o pastarųjų metų pokyčiai ypač atsispindi LAGK ir MGK veiklos apimtyse bei priimamų sprendimų struktūroje.
• Didėjantis skundų skaičius ir jų įvairovė skatina ieškoti efektyvesnių procesinių priemonių, įskaitant mediacijos taikymą, kuris Komisijoje tampa realia alternatyva tradiciniam ginčo nagrinėjimui.
• Nuo 2020 m. išryškėjo keletas esminių pokyčių: privalomas skundų dėl ANTA nagrinėjimas, ABTĮ 20 straipsnio pakeitimai dėl VAS tarpusavio nepavaldumo, bei galimybė skirti ekspertizę bylose dėl Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros sprendimų.
• Ginčų nagrinėjimo procesas vis labiau skaitmenizuojamas – nuo skundo padavimo iki sprendimų siuntimo viskas gali būti atliekama nuotoliniu būdu, o šią praktiką formuoja vadinamosios „kvazi e-bylos“.
• Ginčai, kuriuose skundžiami Mokesčių administratoriaus sprendimai  turėtų būti nagrinėjami MGK.
• Siūlomi pokyčiai atskleidžia kryptingą judėjimą efektyvesnio, labiau struktūruoto ir modernizuoto ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo link.
• Siekiant stabilumo ir aiškumo būtina toliau tobulinti teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų nuoseklų ir vienodą MGK ir LAGK  institucijų veikimą. Reikalingas mokestinių ikiteisminių ginčų reglamentavimas įstatymo lygiu. Vystymo kryptis yra aiški daugiau skaidrumo, lankstumo ir procesinio efektyvumo viešojo administravimo ginčų sistemoje.

Dr. Martynas Endrijaitis.Išgabenote prekes į užsienį? PVM 0 proc. tarifo taikymo problematika.

Atvejais, kuomet:

• teisė disponuoti prekėmis įgijėjams (jų vardu veikusiems asmenims) buvo perduotos įmonei pardavėjai priklausančiame sandėlyje, šias prekes pakraunant į jų pačių (įgijėjų) parūpintas transporto priemones;
• už prekių išgabenimą į kitą valstybę narę buvo atsakingi įgijėjai;
• prekės nebuvo išgabentos.

Sprendžiant dėl Lietuvos įmonės pardavėjos pareigos į valstybės biudžetą sumokėti PVM už ginčo tiekimus, mokesčių administratorius privalėjo vertinti pardavėjos sąžiningumą, t. y., ar ji žinojo ar, būdama atidi ir rūpestinga, galėjo žinoti apie įgijėjų sukčiavimą PVM srityje (dalyvavimą į sukčiavimą įtrauktame sandoryje).

Jeigu už prekių išsiuntimą ar išgabenimą į kitą valstybę narę yra atsakingas pats šių prekių tiekėjas – t. y. Lietuvos įmonė pardavėja, tuomet jos sąžiningumo vertinti nereikia.

LVAT paaiškino, kad tokiu atveju paneigus prekių išsiuntimo ar išgabenimo į kitą valstybė narę faktą (paneigus šiuo tikslu šio apmokestinamojo asmens pateiktus įrodymus), aptariamas tiekėjo sąžiningumas nėra aktualus sprendžiant dėl jo pareigos sumokėti PVM už šiuos tiekimus į valstybės biudžetą.

Indrė Ščeponienė. Ginčytina, bet apdrausta: ar mokestinių ginčų riziką galima suvaldyti?

• Norint užtikrinti skaidrią, nuoseklią ir aiškią mokestinių taisyklių taikymo praktiką, būtina skatinti mokestinius ginčus ir aktyvų jų nagrinėjimą. Prie šio tikslo gali prisidėti įvairios priemonės, tokios kaip VMI įpareigojančių sprendimų įtraukimas į mokestinių ginčų imtį, o taip pat ir naujovės, pavyzdžiui, mokesčių draudimo taikymas.
• Mokestinių rizikų draudimas – tai naujas instrumentas, suteikiantis galimybę mokesčių mokėtojui drąsiai ginti savo poziciją, nes finansinė rizika mokestinio ginčo atveju perkeliama draudikui. Draudimas padengia ne tik galimus mokesčius, delspinigius ir baudas, bet ir teisinės gynybos išlaidas, taip sumažindamas spaudimą „susitaikyti“ su situacija ar pragmatiškai išspręsti situaciją susitarimu, prarandant galimybę dėl teisinės interpretacijos konkrečiu klausimu formavimo. Tokia apsauga ypač aktuali sudėtingose mokestinėse situacijose, kai kyla ginčytinų klausimų dėl praktikos nebuvimo ar mokesčių administratoriaus siekio ją skleisti.

Dr. Gediminas Valantiejus. Vienodo ES muitų teisės aktų taikymo iššūkiai mokestiniuose ginčuose: ką liudija Baltijos valstybių praktika.

Pranešime analizuota Baltijos valstybių (t. y. Estijos, Latvijos ir Lietuvos Respublikų kaip ES valstybių narių) praktika, remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) praktika bylose, susijusiose su ES muitų teisės klausimais.

Po 2020 m. išlikusios problemos:

• kolizinių normų, reglamentuojančių skirtingų teisės šaltinių (tarptautinės ir ES) taikymą prekių tarifinio klasifikavimo procese ir jų prieštaravimų sprendimą, nebuvimas;
• ES muitų teisės tarifinio klasifikavimo srityje aiškinimo metodų taikymo tvarkos nebuvimas ir / arba šios tvarkos neaiškumai;
• procedūrinių garantijų importuotojams trūkumas muitinės vertės nustatymo procesuose.

Dr. Andrius Paulauskas. Ar pavyks VMI pakeisti LVAT praktiką dėl plonos kapitalizacijos taisyklių taikymo?

• Nėra nuoseklios VMI pozicijos dėl plonos kapitalizacijos taisyklių taikymo;
• LVAT praktika reikalauja nustatyti piktnaudžiavimą norint taikyti plonos kapitalizacijos taisykles, praktika nėra pakeista, ji atitinka naujausią ETT praktiką; 
• Kovos su mokesčių vengimu direktyvos ir nacionalinių taisyklių konfliktas nėra išspręstas;
• Praktikoje VMI reikalauja neįmanomo, įrodyti, kad tapati paskola būtų suteikta mokesčių mokėtojui nesusijusio asmens. 

Dainius Daugirda. Baigiasi mokestinis ginčas. Ieškinys bendrovės vadovui. Kas toliau?

• Vadovo civilinė atsakomybė po mokestinio ginčo nėra automatinė. Mokesčių ginčas sprendžia santykį su valstybe dėl mokesčio, o civilinė atsakomybė sprendžia santykį su konkrečiu kreditoriumi. Šie procesai turi skirtingus tikslus ir skirtingą įrodinėjimo standartą, todėl mechaniškas jų sujungimas būtų neteisėtas ir nelogiškas.
• VMI sprendimas turi reikšmingą svorį, bet nėra automatinis įrodymas. Jame pateikti faktai nėra prejudiciniai, todėl civilinis teismas juos vertina savarankiškai.
• PVM ginčuose tikrinamas vadovo rūpestingumas. Klausimai kuriuos reikėtų užduoti: ar vadovas galėjo žinoti kontrahento pažeidimus? Ar jis turėjo realias galimybes kontroliuoti grandinę?
• PVM trikampės prekybos atvejais miglota, kas yra kreditorius. Žala gali tekti ne Lietuvos, o kitos ES šalies biudžetui, todėl nėra aišku, kas turi teisę reikšti reikalavimą.
• Įrodinėjimo našta civiliniame ir mokestiniame procesuose skiriasi. Mokesčių ginče sprendžiama apie PVM apskaičiavimą ir sąžiningumą, o civiliniame procese privaloma įrodyti konkrečią žalą konkrečiam kreditoriui.
• PVM trikampės prekybos atvejai rodo, kad žalos klausimas ES kontekste yra daug sudėtingesnis nei atrodo. Kai prekių judėjimas kerta kelias valstybes, žala gali kilti kitam šalies biudžetui, todėl Lietuvos kreditoriaus samprata tampa nepastovi. Tai tiesiogiai riboja galimybę kelti civilinius ieškinius vadovui.
• Vadovo atsakomybė turi būti vertinama pagal faktines jo galimybes kontroliuoti tiekimo grandinę, o ne abstrakčius lūkesčius. Jei vadovas veikia rūpestingai, tikrina kontrahentus, reaguoja į rizikas, jam negali būti priskiriama PVM „skylė“, atsiradusi dėl kitų subjektų veiksmų.
• Mokesčių administratoriaus ir kreditoriaus interesai nėra tapatūs, todėl jų įrodinėjimo standartai taip pat negali būti suvienodinti. Jei būtų kitaip, bet koks VMI pralaimėjimas automatiškai virstų civiliniais ieškiniais vadovams, o tai jau būtų parodija, ne teisinė sistema.
• Ateityje didžiausi klausimai sukasi aplink sąžiningumo doktriną, įrodinėjimo balansą ir kreditoriaus identifikavimą. Šios trys sritys ir toliau kels problemų tiek mokesčių administratoriui, tiek įmonių vadovams.

Jurgita Narkevičiūtė. Teisės šakų sankirta: mokestinių ir baudžiamųjų procesų praktinės problemos.

• Lietuvoje būtinas nuoseklesnis ir intensyvesnis tarpinstitucinis bendradarbiavimas mokestinių ginčų ir baudžiamosios teisės srityje. Šiandien vis dar trūksta platesnės teisininkų analizės ir vieningos teisės taikymo praktikos. Mokestinių ginčų praktika rodo ne vienodą institucinį požiūrį į tas pačias problemas. 
• Mokesčių administratoriaus pasirinkti teisių gynimo būdai privalo būti teisėti, proporcingi ir neprieštarauti įstatymams. Administratoriui tenka pareiga užtikrinti res judicata ir non bis in idem principo (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį; negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) tinkamą taikymą. Ultima ratio principas (baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė) turi išlikti kaip  esminis teisingumo proceso garantas.  
• Dažna situacija, kai mokestiniame ginče ir baudžiamojoje byloje, vertinant tas pačias faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus, atsakomybė taikoma skirtingiems subjektams. Tokios situacijos sukelia teisinį netikrumą. 
• Kontrabandos bylose civiliniai ieškiniai pareiškiami ne laiku, po priimtų apkaltinamųjų nuosprendžių prokuratūra siūlo pradėti administracinę procedūrą. Retais atvejais, kai civilinis ieškinys vis dėlto pareiškiamas, jis dažniausiai netenkinamas ir išskiriamas nagrinėti civiline tvarka. Vėliau civilinėje byloje ieškinys taip pat lieka nenagrinėtinas, nes perduodamas nagrinėti MAĮ nustatyta tvarka. Tokiais atvejais neužtikrinamas teisinio proporcingumo principas ir procesinis nuoseklumas. 
• Baudžiamajame ir mokestiniame procese išlieka esminių skirtumų dėl įrodymų rinkimo ir vertinimo standartų, todėl tie patys duomenys gali lemti skirtingus sprendimus. Būtina vengti situacijų, kai tiriant tas pačias faktines aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu pateiktoje specialisto išvadoje ir mokestinio patikrinimo akte, t. y., vienodą įrodomąją reikšmę turinčiuose dokumentuose, formuluojamos kardinaliai skirtingos išvados. 

Atnaujinimo data: 2025-11-19

Taip pat skaitykite:

Kas penktas skundas Komisijai pateikiamas tiesiai iš sprendimo – naudojantis naująja elektronine skundo pateikimo paslauga

Komisija panaikino PVM delspinigius: prievolė kilo įsigijus prekių iš kitos ES valstybės PVM mokėtojo

Teisingumo Teismo generalinė advokatė pateikė išvadą dėl darinio pripažinimo praktikos

Po GPM deklaravimo – kada galima inicijuoti ginčą Mokestinių ginčų komisijoje?

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą byloje C-544/24 dėl PVM delspinigių proporcingumo