Mokestinių ginčų komisija kreipėsi į Teisingumo Teismą dėl darinio pripažinimo praktikos
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) priėmė nagrinėti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) prašymą priimti prejudicinį sprendimą dėl ES direktyvos [1], nustatančios kovos su piktnaudžiavimo taisyklės taikymą.
Tai jau devintasis kartas, kai Komisija kreipiasi į ESTT, pastaraisiais metais tapdama viena aktyviausių institucijų šioje srityje Lietuvoje. Tokią teisę Komisija įgijo pripažinus ją teismine institucija ESTT sprendimu byloje Nr. C-385/09.
Mokestinis ginčas, dėl kurio Komisija kreipėsi į ESTT, kilo dėl mokesčių administratoriaus išvados, jog Lietuvoje įsteigta įmonė netinkamai apskaičiavo pelno mokestį (toliau – PM) nuo dividendų, kurie buvo išmokėti kitoje ES šalyje veikiančiai dukterinei bendrovei. Buvo padaryta išvada, kad sandorių grandinė (kai naujai, trečiojoje valstybėje įsteigtai įmonei per trumpą laiką po įsteigimo buvo parduotos patronuojančios bendrovės akcijos, siekiant suformuoti formalų įsiskolinimą už patronuojančios bendrovės akcijų įsigijimą, kai galutiniam naudos gavėjui šių sandorių pasekoje paskolų ir teisių perleidimo forma buvo išmokėtos reikšmingos pinigų sumos, kurių šaltinis – Lietuvos įmonės išmokėti dividendai) neatspindi ekonominės realybės ir šie sandoriai buvo atlikti dirbtinai, tokiu būdu sukuriant regimybę, jog iš Lietuvos įmonių gauti dividendai yra naudojami šiems įsiskolinimams padengti. Atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes, konstatuota, jog buvo siekiama mokestinės naudos, o tai prieštarauja Direktyvos 2011/96/ES bendrajai mokesčių sistemai, kuriai taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, dalykui ir tikslui. Mokesčių administratoriaus teigimu, bendrovė pažeidė Pelno mokesčio įstatymo 34 straipsnio 2 dalį ir nepagrįstai pasinaudojusi nurodyto įstatymo dividendų apmokestinimo išimtimi, išvengė pelno mokesčio. Mokesčių administratoriaus teigimu, buvo siekiama mokestinės naudos išvengiant mokesčio nuo dividendų mokėjimo, nes dividendai tikrinamuoju laikotarpiu buvo išmokėti per dirbtinai sukurtą sandorių grandinę, atitinkančią apsimestinio darinio pobūdį.
Atsižvelgdama į kilusius neaiškumus dėl dividendų gavėjo statuso reikšmės, pirmuoju klausimu Komisija siekia išsiaiškinti, ar tokia praktika, kuri susiklostė šioje byloje, kai mokesčių administratorius, apmokestindamas Pareiškėją, taiko kovos su piktnaudžiavimu taisyklę jos atžvilgiu, kai dividendų gavėja, yra realiai veikianti bendrovė, tačiau per ją išmokėti dividendai kaip šaltinis buvo panaudoti apsimestinių sandorių realizavimui, yra suderinama su Direktyvos 2011/96/ES tikslais.
Dar vienas klausimas, kurį Komisija pateikė ESTT, yra dėl dividendų išmokų sumos panašumo į galimas sandorių grandinėje esančias sumas. Antruoju klausimu Komisija siekia išsiaiškinti, ar dividendų perdavimo grandinėje aplinkybė galėtų būti preziumuojama remiantis sandorių grandinėje pervedamų dividendų sumų (panašių sumų panašiais laikotarpiais) dydžių atitikimu. Kitas klausimas, kurį Komisija siekia išsiaiškinti, ar su kovos su piktnaudžiavimo taisyklės taikymo tikslais yra suderinama tai, kad poveikis taikomas pirmoje dividendų išmokėjimo grandinėje, kai apsimestiniai sandoriai, nulėmę sandorių grandinės pripažinimą dariniu, kuriuose dalyvavo kitų ES valstybių asmenys, įvyko kitoje ES valstybėje.
Taip pat Komisija kelia klausimą dėl mokestinės naudos nustatymo galutinio naudos gavėjo lygyje. Komisija siekia išsiaiškinti, ar gali būti pripažįstama mokestinė nauda Pareiškėjai kaip sandorių grandinės dalyvei, jei tokios grandinės sukūrimo pasekoje mokestinę naudą gauna galutinis naudos gavėjas – gyventojas, šios naudos realizavimui naudojant Pareiškėjos išmokėtus dividendus.
Komisija ESTT pateikia ir klausimą, susijusį su išmokamų dividendų laikotarpiu ir jų išmokėjimo trukme – siekiama išsiaiškinti, ar įrodymo apie darinį vertinimui reikšmingas yra tolesnio dividendų išmokėjimo grandinėje laikotarpis. Šeštuoju, paskutiniuoju klausimu, Komisija siekia išsiaiškinti, kokią įtaką kovos su piktnaudžiavimu taisyklės taikymui gali turėti Pareiškėjos žinojimas apie dalyvavimą apsimestinių sandorių grandinėje. Byloje nėra įrodymų, kad Pareiškėja žinojo ar galėjo žinoti apie apsimestinių sandorių buvimą, tačiau Pareiškėja yra įmonių grupei priklausanti dukterinė bendrovė, kuri yra priklausoma nuo akcininko priimamų sprendimų.
Siekiant teisingai ir skaidriai priimti sprendimus dėl šios bylos, būtina sulaukti svarbių atsakymų iš ESTT, kurie ir lems tolimesnio mokestinio ginčo sprendimo eigą.
[1] Dividendų neapmokestinimą numato 2011 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (Direktyva 2011/96/ES), kurioje įtvirtintas tikslas – neapmokestinti dukterinių bendrovių patronuojančioms bendrovėms mokamų dividendų ir kitų pelno paskirstymų mokesčiais, išskaičiuojamais prie šaltinio, bei panaikinti tokių pajamų dvigubą apmokestinimą patronuojančios bendrovės lygiu.