Mokestinių ginčų komisijoje daugėja ginčų dėl mokesčio už aplinkos teršimą
2024 metais Mokestinių ginčų komisija (toliau – Komisija) priėmė dvigubai daugiau sprendimų dėl mokesčio už aplinkos teršimą (toliau – MUAT), viso priimta 17 tokių sprendimų (palyginimui: 2022 m. – 9, 2023 m. – 8). Visų nagrinėtų bylų atveju buvo pakeistas mokesčių administratoriaus sprendimas sumažinant mokesčio sumą arba priskaičiuotus delspinigius.Iš šių sprendimų pareiškėjo (mokesčių mokėtojo) apskųsti tik du Komisijos sprendimai: Aplinkos apsaugos departamentas (toliau – mokesčių administratorius) neapskundė nei vieno priimto sprendimo, todėl jie tapo vykdytinais.
Didėjantis MUAT pakuočių atliekomis ginčų kiekis bei Komisijos vykdytinų sprendimų tendencijos tik patvirtina faktą, kad ginčytis yra svarbu ir verta.
Iš skundų turinio matyti, kad 2024 m. didžiąją skundų dalį sudarė ginčai dėl MUAT pakuočių atliekomis (12 ginčų) bei iš stacionarių taršos šaltinių (4, iš jų 2 tik dėl delspinigių), vienas ginčas kilo dėl MUAT gaminių atliekomis.
Kadangi 2024 m. pagrinde vyravo ginčai, susiję su aplinkos tarša pakuočių atliekomis, Komisija teikia įžvalgas ir apibendrinimus būtent dėl tokio tipo ginčų.
Mokestinių ginčų praktika parodė, kad dažniausiai MUAT pakuočių atliekomis padidintu tarifu (pritaikius indeksavimo koeficientą ir koeficientą) priskaičiuojamas dėl to, kad vienetai suklysta nurodydami netinkamą pakuotės tipą (pavyzdžiui, sumaišo polietilentereftalato (toliau – PET) pakuotę su plastmasine pakuote), netinkamai deklaruoja pakuotės kiekius (faktinis ir deklaruotos pakuotės kiekiai nesutampa), deklaracijose sumaišo pakuočių kodus (pavyzdžiui, kai prie plastikinių priskiriamos pakuotės nurodomos kaip kombinuotos) ir pan.
Komisija pastebi, kad ne vienu atveju ginčo dalyviai prisipažino, kad nežinojo, jog savoms reikmėms sunaudotos pakuotės taip pat turi būti apskaitomos ir deklaruojamos, nes yra MUAT objektas. Tokios savoms reikmėms sunaudotos pakuotės, pavyzdžiui, buvo plastikinė importuotų miltų, naudojamų kepyklos gaminiams, maišų pakuotė, plastikiniuose maišeliuose įvežamos gamybos žaliavos ar net popierinės picų dėžės, kurios buvo naudojamos kaip laikina grindų danga plaunant patalpas.
Įvertinus skundų turinį, pastebėta, kad pareiškėjai vis dar daug skiria pastangų įrodyti, jog nustatyti pažeidimai buvo padaryti dėl žmogiškos klaidos, neatidumo, netyčia, bet ne siekiant sąmoningai / tyčia ką nors nuslėpti. Tačiau pagal MUAT įstatymą nuslėpta tarša laikoma „nedeklaruotas ar deklaruotas pradėjus mokestinį patikrinimą <...> pakuočių kiekis“. Todėl pakanka tik nustatyti faktinį nedeklaruotą pakuočių kiekį, kad būtų konstatuotas nuslėptos pakuotės faktas, neatsižvelgiant į aplinkybes, dėl kokių priežasčių tokie neatitikimai susidarė, bei nevertinant kaltės faktoriaus. Nedeklaruota – taigi, nuslėpta.
Ir vis tik, jei patikrinimo metu nustatomas nuslėptos taršos faktas, mokesčių administratorius turi pagrindą, apskaičiuodamas MUAT pakuočių atliekomis, taikyti koeficientą 2, t. y. apmokestinti padidintu (dvigubu) tarifu, įstatymas nenustato jokios galimybės taikyti mažesnį koeficientą.
Tačiau Komisija, atsižvelgdama į administracinių teismų praktiką, kad toks MUAT apskaičiavimas taikant didesnį tarifą yra ekonominė sankcija (už mokesčio įstatymo pažeidimus taikoma ekonominė poveikio priemonė)[1] bei į tai, kad teismas yra pasisakęs, jog įvertinęs faktinių aplinkybių visumą, šį mokestį gali sumažinti, iš esmės remdamasis teisingumo bei protingumo kriterijais[2], apskaičiuoto MUAT sumažinimo galimybės klausimą sprendžia individualiai, įvertinusi konkrečią situaciją, padaryto pažeidimo pobūdį, mastą. Komisija, pavyzdžiui, vertina, ar mokesčių mokėtojas:
– bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi šio pažeidimo tyrimo metu (sudarė sąlygas tinkamai mokesčių administratoriaus veiklai tiriant pažeidimą, pateikė mokesčių administratoriui prašomą informaciją);
– savo noru atlygino dėl pažeidimo padarymo atsiradusią žalą;
– pažeidimą padarė pirmą kartą;
– yra užsiregistravęs GPAIS (Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema) ir joje tvarkė pakuočių apskaitą;
– laiku pateikė MUAT deklaracijas arba pavėlavimas yra nežymus;
– turi MUAT permoką;
– nedeklaravo tik savoms reikmėms sunaudotos pakuotės;
– nuslėptas taršos ar apmokestinamosios pakuotės kiekis yra nežymus lyginant su visu deklaruotinu kiekiu ir kt.
Komisija primena, kad MUAT turi būti sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijos pateikiamos ne vėliau kaip iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ir laikoma, kad mokestinė prievolė įvykdyta tik pateikus deklaraciją ir sumokėjus mokėtiną mokestį.
Komisija taip pat primena, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. MUAT pakuočių atliekomis nereikia mokėti už tą pripildytų kombinuotų, plastikinių, PET pakuočių kiekį, kuris buvo perdirbtas.
Atnaujinimo data: 2025-02-06
Taip pat skaitykite:
Mokestinių ginčų komisijos įžvalgos – 12-ojoje muitinės praktikų konferencijoje
Tikrosios rinkos kainos nustatymas: ką atskleidė mokestiniai ginčai?
MGK atstovai dalyvavo Europos teisėjų asociacijos mokesčių darbo grupės susitikime
Mokestinių ginčų komisija kreipėsi į Teisingumo Teismą dėl darinio pripažinimo praktikos