Prisimenant mokestinę konferenciją: pagrindinės tezės ir diskusiniai klausimai
Prisimenant mokestinę konferenciją: pagrindinės tezės ir diskusiniai klausimai
Mokestinių ginčų komisija pristato svarbiausias mokslinės-praktinės konferencijos ,,Mokestiniai ginčai ir mokesčių teisės problemos” tezes ir iškeltus klausimus diskusijai.
,,Pristatydami pagrindines mokestinės konferencijos pranešėjų mintis, siekiame, kad konferencijoje iškelti klausimai ir problemos nebūtų užmirštos ir duotų kelią tolimesnėms diskusijoms, pokyčiams bei moksliniams tyrimams. Konferencijoje pristatyta ir mokestinių ginčų teisminė praktika, kuri suteikia daugiau aiškumo ir tuo pačiu teisinio tikrumo mokesčių mokėtojams. Todėl tikimės, kad kils daugiau ir įvairesnių mokestinių ginčų situacijų, o po jų – įdomių dalykinių diskusijų “, – pakomentavo Komisijos narė Vilma Vildžiūnaitė.
dr. Beata Martišienė Aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika mokestinių ginčų bylose.
Pristatydama svarbiausius LVAT ir ESTT pastarųjų metų sprendimus, dėl kurių LVAT buvo kreiptasi į ESTT, teisėja citavo JAV aukščiausiąjį teismą ,,Jokia kita teisės šaka nepaliečia tiek daug žmogaus gyvenimo aspektų kaip mokesčių teisė. Ši teisės šaka niekada nebus paprasta, bet galima stengtis, kad nebūtų per daug sudėtinga“.
2021 m. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas du kartus kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą:
- byla C-293/21 (Vittamed technologijos): 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 184–187 straipsniai turi būti aiškinami taip: apmokestinamasis asmuo privalo patikslinti pirkimo PVM, sumokėto įsigyjant ilgalaikiam turtui pasigaminti skirtas prekes ar paslaugas, atskaitą, jeigu dėl šio apmokestinamojo asmens savininko ar vienintelio akcininko sprendimo jį likviduoti, taip pat dėl minėto apmokestinamojo asmens prašymo išregistruoti jį iš PVM mokėtojų registro ir dėl to, kad jis buvo išregistruotas, pasigamintas ilgalaikis turtas nepanaudotas ir niekada nebus panaudotas apmokestinamajai ekonominei veiklai. Priežastys, kuriomis būtų galima pateisinti sprendimą likviduoti apmokestinamąjį asmenį, taigi ir ketintos vykdyti apmokestinamos ekonominės veiklos atsisakymą, pavyzdžiui, nuolat didėjantys nuostoliai, užsakymų nebuvimas ir apmokestinamojo asmens akcininko abejonės dėl ketintos vykdyti ekonominės veiklos pelningumo, neturi įtakos jo pareigai patikslinti atitinkamą PVM atskaitą, nes šis apmokestinamasis asmuo galutinai nebeketina naudoti minėto ilgalaikio turto apmokestinamiesiems sandoriams;
- byla C-227/21 (HA.EN.): 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 168 straipsnio a punktas, siejamas su mokesčių neutralumo principu, turi būti aiškinamas taip: pagal jį draudžiama nacionalinė praktika, pagal kurią vienam apmokestinamajam asmeniui parduodant nekilnojamąjį turtą kitam apmokestinamajam asmeniui atsisakoma suteikti pirkėjui teisę atskaityti pirkimo PVM vien dėl to, kad jis žinojo ar turėjo žinoti, jog pardavėjas turi finansinių sunkumų ar net yra nemokus ir dėl to nesumokės ar negalės sumokėti PVM į valstybės biudžetą.
2021 metais LVAT buvo priimta 406 sprendimų (nutarčių) mokesčių teisės srityje. Viename iš jų išplėstinės teisėjų kolegijos byloje pasisakyta dėl įpareigojančių sprendimų vertinimosprendimo, priimto pagal Mokesčių administravimo įstatymo 371 straipsnio (Mokesčių administratoriaus išankstinis įsipareigojimas dėl mokesčių teisės aktų nuostatų taikymo) 1 dalį (LVAT 2021 m. vasario 24 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eA-665-575/2021).
2022 m. LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos bylos:
- mokesčio mokėtojas turi gebėti pateikti ir perkeliamo (perkelto) ankstesnio mokestinio laikotarpio nuostolį (jo apskaičiavimą) patvirtinančius apskaitos dokumentus (LVAT 2022 m. balandžio 6 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-158-575/2022);
- pats prestižo susidarymo faktas nėra pakankamas – aptariamu akcijų įsigijimo atveju prestižo vertė, be kita ko, PMĮ 18 straipsnio 10 dalies taikymo tikslais, apima tik tą už šias akcijas sumokėtos ir prestižą sudarančios kainos dalį, iš kurios vienetas tikisi gauti ekonominės naudos (LVAT 2022 m. birželio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. eA-10-442/2022).
Gintaras Juškauskas Leidžiamų atskaitymų pripažinimas: misija (ne)įmanoma?
Pranešėjas kėlė leidžiamų atskaitymų pripažinimo problemas bei pateikė algoritmus kaip testuoti, kada verslo išlaidos tampa leidžiamais atskaitymais. G. Juškausko aptarti diskusiniai klausimai:
- Ką su kuo lyginame, apskaičiuodami pelno mokestį: pajamas su sąnaudomis ar pajamas su išlaidomis?
- Kodėl sąnaudos pagal Pelno mokesčio įstatymą (toliau – PMĮ) ir sąnaudos pagal finansinės apskaitos reguliavimą – du nesusisiekiantys indai?
- Kaip pagal PMĮ pripažinti sąnaudas, kurios nėra išlaidos?
- Ar tikrai lošimo namų sąnaudos vaišinant klientus alkoholiu nėra įprastos šiam verslui?
- Kas yra ta vieneto komercinė, gamybinė veikla?
- Ar kapitalo pritraukimo sąnaudos, vieneto struktūros pakeitimo sąnaudos iš tiesų neturi nieko bendra su komercine veikla?
- Kaip traktuoti situaciją, kai vienetas siekia uždirbti pajamų, bet toks siekis nėra įgyvendinamas?
- Kaip vertinti situacijas, kai gauta paskola akcijoms įsigyti arba suteikta beprocentė paskola?
- Kaip vertinti pasyvaus holdingo veiklą ar nuostolingą pirkėjo skolos perleidimą?
- Kaip vertinti pradelstų prievolių sąnaudas?
Karolina Jogminaitė Dvigubas apmokestinimas ir PVM
Pranešėja pristatė dvigubo apmokestinimo PVM srityje situacijas ir pasiūlymus kaip galima būtų jų išvengti. Svarbiausios tezės:
- Dvigubo apmokestinimo situacijas turime tiek vietiniu, tiek ir tarptautiniu lygmeniu.
- Dvigubą apmokestinimą sukelia skirtinga teisės aktų interpretacija, skirtingas PVM direktyvos 2006/112/EB nuostatų įgyvendinimas, techninės kliūtys, klaidos, o kartais paprasčiausias užmaršumas.
- Dvigubas apmokestinimas pažeidžia pagrindinį PVM principą – neutralumą, prieštarauja teisingumui ir sąžiningam mokesčių apskaičiavimui, skatina sukčiavimą arba visišką sandorių vykdymo atsisakymą.
- Mokesčių administratorius siekia, kad verslas sąžiningai ir teisingai apskaičiuotų ir sumokėtų PVM, o verslas tikisi, kad mokesčių administratorius PVM reglamentuojančius teisės aktus aiškins ir taikys sąžiningai, teisingai ir nepažeidžiant pagrindinio PVM principo – neutralumo.
- Kai kurias dvigubo apmokestinimo situacijas Lietuvoje galima išspręsti jau dabar – keičiant PVM įstatymo ir/ar jo komentaro nuostatas.
- Sužinojus apie situacijas - reikia jas spręsti, o ne „padėti į stalčių“.
Jurgita Narkevičiūtė Mokestiniai ginčai. Ar atėjo laikas pokyčiams?
Pranešėja pakvietėmokestinių ginčų dalyvių bendruomenę padiskutuoti apie tinkamesnį, paprastesnį, ekonomiškesnį ir kokybiškesnį skundų nagrinėjimą. Svarbiausios tezės:
- Dalis mokestinius ginčus reguliuojančių normų nėra keistos nuo Mokesčių administravimo įstatymo įsigaliojimo pradžios (2004 m.). Norime pakviesti visas suinteresuotas puses įvertinti mokestinių ginčų normų efektyvumą, jų reikalingumą ir atitiktį dabartinei visuomenei.
- Matome išaugusį pasitikėjimą Mokestinių ginčų komisija. Institucijos nepriklausomumas, jos nešališkumas ir suburta mokesčių ekspertų komanda, yra pagrindas iš naujo įvertinti Mokestinių ginčų komisijos statusą.
- Keliame klausimą, ar kas buvo vakar atitinka šiandieną? Ar šiuo metu pakanka įstatyminio reglamentavimo, siekiant institucijai objektyviai išnagrinėti pateiktus mokesčių mokėtojų skundus?
- Siūlome apibrėžti mokestinio ginčo sąvoką taip, kad ji apimtų visus ginčus kylančius tarp mokesčių mokėtojų ir mokesčių administratorių bei kviečiame diskutuoti ar yra poreikis ją praplėsti, pavyzdžiui, mokestiniu ginču pripažinti ginčą dėl mokesčio administratoriaus įpareigojančio sprendimo.
Jonas SakalauskasPraktiniai aspektai ginčuose su muitine. Kaip abiem pusėms išsaugoti partnerystę?
Pranešėjas pateikė savo įžvalgas dėl muitinės veiklos ir pateikė pasiūlymus ką galima būtų padaryti geriau:
- Muitinės patikrinimus verslas ir muitinė dažnai traktuoja kaip priešpriešą, įsivaizduoja, kad neturi nieko bendro.
- Toks požiūris sąlygoja, kad patikrinimo dalyviai nepakankamai komunikuoja ir nepakankamai aiškiai.
- Iš muitinės pusės nesikalbėjimą rodo teritorinių muitinių išvadų ir ataskaitų nepagrįstumas.
- Neteisingos išvados:
- patikrinimo metu surinktą informacija vertinama selektyviai;
- nesurenka patikrinimo užduočiai reikalingos informacijos
- Patikrinimo ataskaitos nepagrindžiamos
- Išvados grindžiamos formaliai, be konkrečių įrodymų.
- Neatsižvelgiama į teismų išaiškinimus dėl normų turinio, įrodinėjimo ir mokestinės prievolės pagrindimo pareigų.
- Nesurenkami svarbūs duomenys iš kitų subjektų.
- Pateikiant patikrinimo ataskaitą, nepateikiami duomenys ar dokumentai, kuriais teritorinė muitinė grindė savo išvadas.
- Iš verslo pusės – nesureagavimas laiku. Verslas nuvertina bendradarbiavimo laiku svarbą.
- Nebendradarbiavimas sąlygoja ilgą ir brangų procesą abiem pusėms, neekonomišką valstybės resursų naudojimą.
- Tiek verslas, tiek muitinė turi kad ir minimalų, bet bendrą interesą – abu santykio dalyviai nori, kad patikrinimas būtų operatyvus ir kainuotų mažiau.
- Abipusis pasitikėjimas patikrinimo metu galimas, kai santykiai grįsti partneryste. Nesistengiama primesti sau palankios pozicijos. Kai padaroma viskas, kad situacija būtų aiški ir būtų aiškus sprendimas.
- Ką kiekvienas galime padaryti geriau?
Du dalykai ką verslas turi padaryti – proaktyvumas ir personalas.
- Patikrinimo metu teikti muitinei prašomą informaciją, proaktyviai komunikuoti, informuoti apie aplinkybes, kurios riboja įmonės galimybę surinkti svarbią informaciją.
- Dar patikrinimo metu įtraukti asmenį, turintį kompetencijos muitų teisės, muitinės veiklos srityje.
Du dalykai ką muitinė gali padaryti geriau – pagalba ir pagrįstumas.
- Atsisakyti formalaus požiūrio.
- Užtikrinti ataskaitų išvadų pagrįstumą ir skaidrumą.
- Užtikrinti vienodą praktiką
- Tiek versle, tiek viešajame sektoriuje turime ribotus išteklius. Bendradarbiavimas viešajame sektoriuje yra sudėtingas procesas, nes reikalauja atsakomybės ir rizikos prisėmimo, kontrolės, bet tuo pačiu ir svarbiausio elemento – pasitikėjimo ir tinkamos tarpusavio komunikacijos.
Monika Bielskienė Gero administravimo principas administruojant mokesčius
Pranešėja pristatė, kaip turėtų veikti mokesčių administratorius, laikydamasis gero administravimo principo ir pateikė pasiūlymus dėl administravimo tobulinimo. Svarbiausios tezės:
- Gero administravimo principas apibrėžia matą kaip valstybės institucijos turėtų vykdyti savo funkcijas. Šis Lietuvos bei ES teisėje pripažįstamas principas talpina savyje viešojo administravimo bei kitus bendruosius teisės principus.
- Geras administravimas svarbus ne tik ginčo situacijose, bet ir tinkamų sąlygų mokesčių mokėtojams vykdyti kasdienes pareigas užtikrinime. Sveikintini mokesčių administratoriaus pasiekimai skaitmenizuojant paslaugas, darbiniame lygmenyje prireikus naudojant anglų kalbą, organizuojant vadovybės susitikimus su verslu, šiuolaikiškai komunikuojant (socialiniai tinklai, tinklalaidės).
- Mokesčių administratorius turėtų siekti objektyvumo, o ne maksimalios naudos biudžetui. Tikslas yra ne surinkti kuo daugiau mokesčių, o kad mokesčiai būtų sumokėti teisingai ir laiku. Turinio viršenybės prieš formą principas turi veikti į abi puses.
- Verslas tikisi iš mokesčių administratoriaus didesnio verslo supratimo, siekio įsigilinti į verslo logiką, problemas, veikimo principus ir bendrų pastangų ieškant atsakymų į sudėtingus mokestinius klausimus. Pareigų mokestinės kontrolės procedūrų metu vykdymas neturi sukurti krūvio atskiram mokesčių mokėtojo darbuotojo etatui.
- Įpareigojantys sprendimai - teisinio saugumo įrankis, būdas užbėgti būsimam nesutarimui už akių, o pasak teismų - ir rūpestingumo matas. Todėl mokesčių administratorius neturėtų kurti dirbtinių kliūčių tokiems sprendimams priimti.
- Geras administravimas – mokesčių administratoriaus pareiga "klientams" mokesčių mokėtojams. Visgi, geriausias rezultatas pasiekiamas santykyje, t. y. abiejų pusių – tiek mokesčių mokėtojo, tiek mokesčių administratoriaus – pastangomis, įsiklausant į vienas kito poreikius ir efektyviai bendradarbiaujant.
dr. Gediminas Užubalis Senaties taikymo mokestiniuose santykiuose probleminiai aspektai
Universiteto dėstytojas apžvelgė su senaties terminų taikymu susijusią teismų praktiką ir moksliniu požiūriu apžvelgė senaties instituto problematiką. Pagrindinės tezės:
- Mokesčių santykiuose nustatyti senaties terminai turi užtikrinti tiesinį saugumą. Taip, jie saugo ir mokesčių mokėtoją, bet ar pakankamai?
- Teismų praktikoje taikomas ir įstatymuose expressis verbis nenustatytas senaties terminas, per kurį deklaracija įgyja stabilumą.
- Deklaracijos stabilumo koncepcija taikoma ne visais atvejais.
- Esant mokesčio administratoriaus galimybei vertinti perkelto nuostolio teisėtumą praėjus net ir ilgam laikotarpiui, deklaracijos stabilumo koncepcija netaikoma. Ar įstatymų leidėjas turėtų spręsti šį klausimą?
dr. Martynas Endrijaitis Mokesčių vengimo atvejai: VMI vertinimas
Pranešėjas moksliniu ir praktiniu požiūriu pristatė prieš pelno mokesčių vengimą nukreiptas taisykles, susijusias su dirbtiniais dariniais. Svarbiausios tezės:
- Pelno mokesčio įstatymo antivengiminės taisyklės netapatu MAĮ 69 tr. turinio viršenybei prieš formą principui.
- Mokestinių lengvatų netaikymo ar mokesčio perskaičiavimo tikslais mokesčių administratorius neturi pareigos nustatyti, kas yra galutinis / tikrasis naudos gavėjas, tačiau gali pareikalauti, kad naudą gavęs vienetas įrodytų, jog jis yra tikrasis savininkas.
- Ginčo įmonių grupės, kaip apsimestinio darinio, vertinimas bylai aktualiu laikotarpiu pats savaime nelemia tokio paties vertinimo dėl šios grupės statuso vėlesniais laikotarpiais. Sprendžiant dėl kitu laikotarpiu sudarytų sandorių ir atliktų veiksmų, vėlesnė atitinkamos įmonės veikla ir (ar) kitos aplinkybės gali lemti kitokį vertinimą.
- Vienas dažniausių pelno mokesčio vengimo atvejų yra įmonės tarpininkės įterpimas įmonių struktūroje.
Mantas Juozaitis Mokestinės atsakomybės problemos
Pranešėjas pristatė baudų taikymo problemas, pateikė poziciją dėl naujo baudas didinančio įstatymo projekto bei atsakė į klausimus dėl atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių taikymo problemų. Svarbiausios tezės:
- Nors mokesčių mokėtojų lygybės principas yra įtvirtintas jau seniai, mokesčių administratorius jį dažnai ignoruoja ir analogiškose situacijose esančius asmenis traktuoja skirtingai. Mokesčių mokėtojai turėtų drąsiau reikalauti šio principo užtikrinimo.
- Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama dvigubai didinti baudas už mokesčių įstatymų pažeidimus tikėtina, kad nepasieks norimų tikslų, nes ne baudos dydis, o jos neišvengiamumas yra geriausia prevencija.
- Kitas planuojamo baudų dvigubinimo motyvas – galimybė individualizuoti bausmes, egzistuoja ir dabar, tačiau praktikoje sunkiai veikia. Pasitaiko bylų, kai atsakomybę sunkinančių aplinkybių skaičius ar pobūdis neturi jokios reikšmės baudos dydžiui.
Pranešimų įrašus galima peržiūrėti YOUTUBE platformoje https://youtu.be/xEv_Owd1pV4 .
Atnaujinimo data: 2022-11-11
Taip pat skaitykite:
Teisingumo Teismo generalinė advokatė pateikė išvadą dėl darinio pripažinimo praktikos
Po GPM deklaravimo – kada galima inicijuoti ginčą Mokestinių ginčų komisijoje?