23 veiklos metus skaičiuojanti Komisija pateisino mokesčių autoriteto vardą

Data

2021 12 03

Įvertinimas
0
mgk foto pastatas.jpg

Vidutiniškai po vieną sprendimą per kalendorinę dieną arba po pusantro sprendimo per darbo dieną – tokiu tempu daugiau nei du dešimtmečius dirba penkių narių Mokestinių ginčų komisija, per šį laikotarpį priėmusi per 8540 sprendimų.

 

Prieš 23 metus, gruodžio 3 d. Vyriausybės nutarimu buvo įsteigta Mokestinių ginčų komisija (MGK) - pirmoji nepriklausoma ikiteisminė ginčų institucija Lietuvoje, o po keturių mėnesių Komisija pradėjo veikti, patvirtinus pirmąją jos sudėtį. Per šį laikotarpį Komisijos nariais buvo paskirta 16 asmenų.

 

Viena iš svarbiausių Mokestinių ginčų komisijos atsiradimo priežasčių – pasiekti prieinamą, specializuotą ir greitą mokestinės padėties teisinį įvertinimą. Tai buvo svarbu, nes apskaičiuotos mokesčių ir sankcijų sumos dažnai sukeldavo nemalonių finansinių pasekmių mokesčių mokėtojams ir net sužlugdydavo verslus.

 

Per tą laiką Komisijos nepriklausomumą patvirtino Europos Sąjungos Teisingumo teismas (ESTT), kuris pripažino MGK teismine institucija. Toks pripažinimas suteikė galimybę MGK, kaip ir teismui, kreiptis į ESTT išvadoms gauti.

 

„Komisijoje dirba pasitikėjimo verti aukštos kompetencijos, didelę patirtį turintys profesionalai – mokesčių teisės specialistai, kurie operatyviai nagrinėja ir priima sprendimus mokestiniuose ginčuose, kylančiuose tarp mokesčių mokėtojų ir mokesčių administratorių. Manau, kad MGK galima laikyti mokesčių autoritetu, nes po jos daugiau kaip pusė mokestinių ginčų bylų nepasiekia teismo, o teismas patvirtina net iki 87 procentų Komisijos priimtų sprendimų“, – kalba Mokestinių ginčų komisijos pirmininkas Evaldas Raistenskis, penktasis vadovas jos istorijoje.

 

Šiemet, be Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento sprendimų, MGK pradėjo nagrinėti jai priskirtus skundus ir dėl dar dviejų – aplinkos teršimo mokesčių administratorių – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos bei Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro priimtų sprendimų.

 

Tuo pat metu Komisija yra ir pagalbos teikėja su mokesčių administratoriaus veiksmais nesutinkantiems mokesčių mokėtojams ne tik parengiant skundą ir pateikiant reikiamus dokumentus Mokestinių ginčų komisijai, bet ir sklandžiai dalyvaujant mokestinio ginčo procese.

 

„Komisija augo ir tobulėjo kartu su kuriamomis vis naujomis „išmaniosiomis“ mokesčių vengimo schemomis, kurias būtina perprasti, norint priimti teisingą ir nenuginčijamą sprendimą. Tai verčia nuolat kelti kvalifikaciją, tobulėti, gilinti žinias ne tik mokesčių, bet ir tarptautinės teisės bei ekonomikos srityse“, – pabrėžia E. Raistenskis.

 

Pirmaisiais veiklos metais Komisija nepatvirtino apie 37 proc. mokesčių administratoriaus sprendimų (iki MGK įsteigimo būdavo panaikinami tik keli procentai sprendimų, t. y. mokėtojo laimimų bylų skaičius buvo labai žemas).  Iš 413 besikreipusiųjų tik 39 (9,4 proc.) buvo fiziniai asmenys, tačiau ilgainiui tendencija kito, ir pernai gyventojai pateikė jau daugiau kaip pusę visų skundų – 52 proc. Vienas dalykas nepakito – pirmoje ginčijamų mokesčių vietoje iki šių dienų išliko PVM.

 

Kiekvienais metais daugmaž stabili dalis – kiek daugiau nei pusė Komisijos sprendimų buvo galutiniai, t. y., ginčo šalis jie tenkino ir dėl jų toliau nebuvo kreipiamasi į teismą.

 

Eidama į 24-uosius savo metus, Komisija ruošiasi dar platesniam veiklos laukui. Seime svarstomas Motorinių transporto priemonių taršos mokesčio įstatymo projektas. Jam įsigaliojus, Komisija bus institucija, kuriai šio mokesčio mokėtojai galės skųsti administratoriaus sprendimus.