Deklaruota gyvenamoji vieta parduotame nekilnojamame turte ne visada gyventojui garantuoja mokesčio lengvatą

Deklaruota gyvenamoji vieta parduotame nekilnojamame turte ne visada gyventojui garantuoja mokesčio lengvatą

Pastaruoju metu ne vienas ginčas kilo dėl gyventojų turto pardavimo pajamų apmokestinimo. Vieną iš tokių ginčų grupę sudaro ginčai dėl galimybės taikyti gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) lengvatas.

Mokestinių ginčų praktika rodo, kad ne visais atvejais gyventojas, pardavęs gyvenamąjį būstą, kuriame buvo deklaruota jo gyvenamoji vieta, gali pasinaudoti  GPM įstatymo lengvata.

Šias metais pasibaigusiuose ginčuose pirmą kartą buvo nepatvirtinta teisė į pajamų neapmokestinimo lengvatą, nors gyventojo situacija formaliai atitiko GPM įstatymo reikalavimus dėl lengvatos taikymo (parduotame būste buvo deklaruota gyventojo gyvenamoji vieta ir gautos pajamos per vienerius metus buvo panaudotos kito būsto įsigijimui).

Vienoje iš bylų ginčas kilo, kai mokesčių administratoriaus mokestinio patikrinimo metu buvo padaryta išvada, kad gyventojas įsigytuose nekilnojamojo turto objektuose faktiškai negyveno, o tik formaliai deklaravo juose savo gyvenamąją vietą prieš juos parduodama ir tokiu būdu susimažino GPM apmokestinamąsias pajamas bei mokėtiną GPM. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) sutiko su pozicija, jog gyventojui negali būti taikoma GPM lengvata, numatyta GPM įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte[1], nes butai buvo skirti perpardavimui. Tokią išvadą pagrindžia aplinkybės, jog gyvenamosios vietos deklaravimas buvo formalus, o realių ketinimų gyventi tuose butuose, kaip savo gyvenamajame būste, nebuvo (2024 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-438-815/2024).

Kitoje byloje LVAT išaiškino, kad gyventojas tik formaliai deklaravo gyvenamąją vietą tiek parduodamame, tiek įgyjamame būste, kurio negalima buvo laikyti teisės aktuose apibrėžta asmens gyvenamąja vieta (gyvenamoji vieta – pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai daugiausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs). Todėl mokesčių administratorius pagristai sprendė, kad negalima taikyti GPM lengvatos, kurios taikymo tikslas siejamas su gyventojo aprūpinimu gyvenamuoju būstu. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad gyventojas butus pirko ne savo gyvenamojo būsto kokybei pagerinti, butai buvo pirkti trumpam laikui, greitai parduoti, todėl gyvenamosios vietos deklaravimas juose nepaneigia fakto, kad šie butai buvo nupirkti ne gyvenimui, o pardavimui (2024 m. balandžio 30 dienos nutartis  Nr. eA-344-602/2024).

Komisija primena, kad su gyvenamosios vietos deklaravimu yra susijusios dvi lengvatos: pirmoji lengvata – turto pardavimo pajamos neapmokestinamos, jei jame  pastaruosius 2 metus iki pardavimo buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, antroji – jei gyventojo gyvenamoji vieta buvo deklaruota trumpiau nei du metus – privaloma per vienerius metus gautas pajamas panaudoti kito būsto įsigijimui.

Komisija atkreipia dėmesį, kad gyventojai, nesutikdami su mokesčių administratoriaus pozicija dėl turto pardavimo pajamų apmokestinimo, gali Komisijai pateikti skundą ne tik tada, kai mokesčių administratorius sprendimu nuo turto pardavimo pajamų apskaičiuoja GPM, bet ir tais atvejais, kai mokesčių administratorius negrąžina GPM permokos, kai gyventojas nesutinka su mokesčių administratoriaus pranešimu, kuriame nurodyta, pavyzdžiui, turto pardavimo pajamas deklaruoti kaip apmokestinamąsias arba kai GPM yra negrąžinamas gyventojui patikslinus deklaraciją (deklaruotas apmokestinamas turto pardavimo pajamas pakeitus į neapmokestinamąsias).

[1] Neapmokestinamos yra pajamos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį negu šios dalies 53 punkte nurodytą laiką, gautos pajamos, kurios per vienus metus nuo tokio būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn yra panaudojamos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio gyvenamojo būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui ( GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punktas).

Atnaujinimo data: 2024-07-05

Taip pat skaitykite:

Diskusija po konferencijos: mokesčių tvarumo ir tikrumo aktualumas šiandien

Mokestinių ginčų komisijoje pristatytos ES teismų naujovės ir aktualijos

Mokestinių ginčų komisijos atstovė konferencijoje pasisakė dėl mokestinių ginčų praktikos aktualijų

Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino naują Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuostatų redakciją

Kviečiame į tarptautinę praktinę mokslinę mokesčių konferenciją!