2024-07-25

Mokestinių ginčų komisija kreipėsi į ESTT dėl kompiuteriniuose žaidimuose naudojamų virtualių auksinių monetų sandorių apmokestinimo

Mokestinių ginčų komisija kreipėsi į ESTT dėl kompiuteriniuose žaidimuose naudojamų virtualių auksinių monetų sandorių apmokestinimo 

Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ESTT) su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) taikymo kompiuteriniuose žaidimuose naudojamų virtualių atsiskaitymo priemonių pardavimo pajamoms.

Šiais metais tai jau antras Komisijos kreipimasis į ESTT arba septintas, skaičiuojant nuo tų metų, kada ESTT Nidera byloje C-385/09 pažymėjo, kad „Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės yra teismas pagal EB 234 straipsnį“, taip Komisijai suteikdamas teisę kreiptis dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.  

Mokestinis ginčas kilo dėl kompiuteriniame žaidime naudojamos virtualios atsiskaitymo priemonės – auksinių monetų, pardavimo sandorių apmokestinimo PVM pagrįstumo.

Kompiuterinio žaidimo auksines monetas galima įsigyti ne tik tiesiogiai žaidžiant kompiuterinį žaidimą ir, priklausomai nuo pasiekimų žaidime, sukaupiant auksines monetas virtualioje žaidėjo sąskaitoje, bet ir iš kitų jas parduodančių žaidėjų, prekeivių, tarpininkų ar net biržų.  Žaidimo auksinės monetos naudojamos įvairiai: už jas galima pirkti įvairias paslaugas ir daiktus žaidime, apmokėti už žaidėjo statuso pagerinimą, apmokėti už galimybę dalyvauti žaidimo renginiuose, o taip pat įsigyti kitų žaidimų virtualias valiutas ar kitas žaidimų priemones.

Ginčo atveju, juridinis asmuo pajamas gaudavo iš sandorių internete, pirkdamas kompiuterinio žaidimo auksines monetas iš fizinių, juridinių asmenų ir jas perparduodamas. Tokias iš žaidimo auksinių monetų pardavimo gautas pajamas jis pripažino prekybos virtualia valiuta pajamomis, kurios priskiriamos prie PVM neapmokestinamos veiklos pajamų, todėl gautoms pajamoms PVM neskaičiavo. Pagal 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (toliau – PVM direktyva) 135 straipsnio 1 dalies e punktą (ir, atitinkamai, PVM įstatymo 28 straipsnio 4 dalies nuostatas), prekybos virtualiąja valiuta sandoriai yra laikomi finansinių paslaugų teikimo sandoriais, kurie PVM yra neapmokestinami. Žaidimo auksines monetas žaidėjai gali uždirbti žaidime atlikdami įvairias užduotis ir vėliau jas panaudoti perkant virtualius žaidimo daiktus ir paslaugas pačiame žaidime, tačiau jomis negalima atsiskaityti realioje ekonomikoje už žaidimo ribų. Juridinio asmens nuomone, žaidimo priemonės atitinka uždaros virtualios valiutos apibrėžimą, kuris yra minimas Europos centrinio banko 2012 m. virtualių valiutų tyrimo ataskaitoje.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) patikrinimo metu nusprendė, kad kompiuterinio žaidimo auksinių monetų, kurių pagalba žaidėjai gali siauroje, vieno kompiuterinio žaidimo erdvėje įsigyti žaidimo daiktus ar kitas teises, prekyba negali būti laikoma prekyba virtualia valiuta. Inspekcijos vertinimu, juridinis asmuo, prekiaudamas kompiuterinio žaidimo auksinėmis monetomis, teikė paslaugas ir tokia veikla laikoma ekonomine veikla, kurią vykdant siekiama gauti pajamų, todėl turėjo būti skaičiuojamas PVM nuo visos vertės.

Kadangi ESTT suformuotos praktikos kompiuterinių žaidimų virtualių valiutų, kaip atsiskaitymo priemonių, keitimo sandorių apmokestinimo PVM nėra, Komisija pateikė klausimus ESTT. Komisijai kilo klausimas, ar kompiuterinio žaidimo auksinės monetos savo esme gali būti pripažįstamos virtualia valiuta. Jei būtų išaiškinta, kad ginčo sandorių objekto negalima pripažinti virtualia valiuta, kyla klausimas, kokia pagal PVM direktyvos nuostatas turėtų būti žaidimo auksinių monetų PVM apmokestinamoji vertė: visas atlygis už parduotas auksines monetas ar tik skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainų. 

Komisija primena, kad 2015 m. spalio 22 d. ESTT Hedqvist byloje C-264/14 nagrinėjo klausimą, ar bitkoinų pirkimo-pardavimo sandoriai yra apmokestinami PVM, ir pripažinęs, kad toks paslaugų teikimas, kurį sudaro tradicinių valiutų keitimas į virtualiosios valiutos bitkoino vienetus, ir atvirkščiai, atliekamas sumokėjus sumą, lygią maržai, t. y. kainos, kurią sandorio vykdytojas sumokėjo įsigydamas valiutą, ir kainos, kuria jis tą valiutą parduoda savo klientams, skirtumui, yra neapmokestinamas PVM.

ESTT taip pat pasisakė, kad valiutų keitimo sandoriai, susiję su netradicinėmis valiutomis, tai yra kitomis valiutomis nei tos, kurios yra teisėta atsiskaitymo priemonė vienoje ar daugiau šalių, yra finansiniai sandoriai, jeigu sandorio šalys pripažįsta šias valiutas kaip teisėtoms atsiskaitymo priemonėms alternatyvią atsiskaitymo priemonę ir jeigu nėra kitos šios valiutos paskirties – tik naudojimas jos kaip atsiskaitymo priemonės. Taigi, išskiriami du būtini netradicinių valiutų sandorių požymiai: sandorio šalių tarpusavio pripažinimas, kad tai atsiskaitymo priemonė, ir faktinis panaudojimas tik atsiskaitymo tikslams.