Grybų ir uogų sezonas: kaip vertinamos pajamos iš miško ir sodo gėrybių mokestiniame ginče
Mokestiniuose ginčuose neretai susiduriama su situacija, kai gyventojo oficialiai deklaruotos pajamos yra nedidelės, tačiau jo patirtos išlaidos ar įsigytas brangus turtas (pavyzdžiui, automobilis ar nekilnojamasis turtas) reikalauja gerokai didesnių lėšų. Kai mokesčių administratorius patikrinimo metu nustato pajamų ir išlaidų neatitikimą, įrodinėjimo pareiga tenka mokesčių mokėtojui.
Mokestiniai ginčai atskleidžia, kad kilus klausimui dėl lėšų kilmės, gyventojai kaip papildomą pajamų šaltinį nurodo smulkią ar sezoninę veiklą – pajamų gavimą iš pačių surinktų uogų, grybų, užaugintų gėlių, daržovių, kalėdinių eglučių, sėklų ar svogūnėlių pardavimo.
Kilus mokestiniam ginčui, Komisija vertina ar konkrečiu atveju pajamų iš miško ir sodo gėrybių gavimo faktas yra objektyviai įrodytas. Nagrinėtų mokestinių ginčų bylų praktika rodo, kad vien paaiškinimo apie tokias pajamas ginčo metu nepakanka, jei nėra pateikta konkrečių įrodymų apie gautas pajamas. Nepagrindus pajamų gavimo, jos negali būti pripažįstamos oficialiu pajamų šaltiniu.
Pajamų gavimo faktas gali būti įrodomas įvairiais dokumentais, pvz., grybų ar uogų supirkimo kvitais, banko sąskaitų išrašais ar kitais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais gėrybių perdavimo ir pinigų gavimo faktus. Patikrinimo metu pajamų gavimo realumas yra vertinamas ir pagal kitus rodiklius: vertinama, ar deklaruojamas surinktos ar užaugintos produkcijos kiekis yra realus, atsižvelgiant į turimus išteklius, laiko sąnaudas, žemės sklypų plotus bei supirkimo kainas rinkoje atitinkamu laikotarpiu, pavyzdžiui, ar gali gyventojas savo turimame sodo sklype išauginti tiek svogūnėlių, kad galėtų uždirbti 40 tūkst. eurų. Jeigu byloje trūksta duomenų apie realų pajamų gavimą, miško ir sodo gėrybių pardavimo pajamos nepripažįstamos pagrįstu lėšų šaltiniu.
Komisija primena, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (GPMĮ) numato lengvatas gyventojų pačių surinktoms ir parduotoms miško ar sodo gėrybėms – neapmokestinamos gyventojų pajamos už parduodamas pačių surinktas miško gėrybes (grybus, uogas, riešutus, vaistažoles), neviršijančios 3 000 eurų per mokestinį laikotarpį. Taip pat neapmokestinamos visos gyventojo pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant ir pajamas iš sodo gėrybių pardavimo, jei gyventojas neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas PVM mokėtoju. Tačiau net ir tuo atveju, jei pajamos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, gyventojas privalo įrodyti jų gavimą, jei tokiomis pajamomis grindžia turto įsigijimo šaltinį.
Atnaujinimo data: 2026-08-03
Taip pat skaitykite:
Ką pareiškėjai turi žinoti apie Komisijos posėdį?
Mokestinių ginčų komisijos darbuotojai gilino žinias dirbtinio intelekto taikymo mokymuose
Kviečiame į praktinę-mokslinę konferenciją „Mokesčiai ir ginčai: aiškumo ir efektyvumo link“
Mokestinių ginčų komisija Varšuvoje aptarė mokestinių ginčų nagrinėjimo praktiką
Paskola iš draugo mokestiniame ginče: Kada paskola grynaisiais gali būti nepripažįstama