Europos Sąjungos Teisingumo Teismas ir būsimasis sandoris: ar prejudicinis sprendimas galimas iki mokestinės prievolės atsiradimo?
Lojalumo programos, taškų kaupimo sistemos ir dovanų kortelės jau seniai tapo įprasta prekybos sektoriaus dalimi. Tačiau pridėtinės vertės mokesčio (PVM) požiūriu ne kiekviena priemonė, suteikianti klientui ekonominę naudą, laikoma kuponu. Šios ribos buvo ieškoma Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) byloje C-436/24 Skatteverket v Lyko Operations AB, kurioje Teismas vertino dar nepradėtos taikyti lojalumo programos mokestinį kvalifikavimą.
Švedijos vyriausiasis administracinis teismas kreipėsi į ESTT nagrinėdamas ginčą dėl individualaus išankstinio mokesčių administratoriaus sprendimo, nors planuojama lojalumo programa dar nebuvo pradėta taikyti ir konkreti mokestinė prievolė nebuvo atsiradusi.
ESTT sprendimas Skatteverket v Lyko Operations byloje patvirtino, kad prejudicinio sprendimo mechanizmas gali būti aktualus ne tik jau kilusiam mokestiniam ginčui dėl apskaičiuotų mokesčių išspręsti, bet ir užtikrinant teisinį aiškumą dėl planuojamo sandorio mokestinių pasekmių. Tai parodo, kad kreiptis į ESTT dėl prejudicinio sprendimo galima ir nagrinėjant ginčą dėl individualaus išankstinio mokesčių administratoriaus sprendimo. Tokiu atveju ESTT gali būti prašoma išaiškinti Europos Sąjungos teisės nuostatas, kurios yra reikšmingos vertinant planuojamų sandorių mokestines pasekmes, net jeigu konkreti mokestinė prievolė dar nėra atsiradusi.
Nagrinėtoje byloje buvo nustatyta, kad pagal planuojamą programą pirkėjams už įsigytas prekes būtų skiriami taškai, kuriuos būtų galima panaudoti kito apsipirkimo metu specialioje „taškų parduotuvėje“ nedidelės vertės prekėms gauti. ESTT konstatavo, kad tokie taškai nelaikytini kuponais Direktyvos 2006/112/EB (PVM Direktyva) prasme. Pagal PVM Direktyvą, kupono apibrėžimas apibrėžiamas per dvi sąlygas: 1) kupone nurodoma prekė arba potencialus jos tiekėjas; 2) lojalumo programoje turi būti numatytas įsipareigojimas priimti kuponą kaip atlygį už prekes.
ESTT vertinimu, nagrinėjami lojalumo programos taškai neatitiko antrosios sąlygos. Taškų turėtojas neturėjo teisės jais savarankiškai atsiskaityti už prekes ar paslaugas, o pardavėjas nebuvo įpareigotas priimti taškus kaip atlygį už tiekimą. Taškai suteikė teisę į papildomą naudą tik tuo atveju, jei klientas atlikdavo kitą pirkimą. Todėl ESTT juos vertino ne kaip kuponus, o kaip lojalumo programos elementą, suteikiantį klientui papildomą naudą, susietą su vėlesniu pirkimu.
Šią atskirtį savo išvadoje akcentavo ir generalinė advokatė. Jos vertinimu, esminis skirtumas tarp nuolaidos ir kupono yra susijęs su tuo, kada ir kokiomis sąlygomis realizuojama pirkėjui suteikiama ekonominė nauda: ar ji priklauso nuo būsimo papildomo pirkimo, ar priemonė gali būti savarankiškai panaudota kaip atlygis už prekių tiekimą ar paslaugų teikimą. Nagrinėjamu atveju taškų ekonominė nauda buvo susieta su nauju pirkimu, todėl jie negalėjo būti prilyginti kuponui.
Komisija primena, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (MAĮ) 37¹ straipsnis suteikia mokesčių mokėtojui teisę kreiptis į mokesčių administratorių su prašymu pritarti jo siūlomam mokesčių teisės aktų nuostatų taikymui būsimajam sandoriui. Taigi Lietuvos teisėje taip pat egzistuoja mechanizmas, leidžiantis iš anksto įvertinti planuojamo sandorio mokestines pasekmes, dar prieš jam įvykstant.
Ginčai dėl mokesčių teisės aktų nuostatų taikymo būsimajam sandoriui kyla ir Lietuvoje. Šiais metais, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2026 m. balandžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-645-968/2026 taip pat nagrinėjo bylą dėl mokesčių administratoriaus priimto individualaus išaiškinimo dėl būsimojo sandorio, kuri buvo susijusi su planuojamu užsienio bendrovės mokestinių nuostolių perėmimu. Nors LVAT grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir jų visapusiškai bei objektyviai neištyrė, tai patvirtina, kad ir Lietuvoje išankstinis būsimo sandorio mokestinis vertinimas gali tapti teisminio ginčo objektu. Pirmasis sprendimas dėl būsimojo sandorio, kuriame buvo konstatuota, kad įpareigojantis sprendimas daro įtaką mokesčio mokėtojo teisėms ir teisėtiems interesams, todėl tokio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas (patikros ribos) yra administracinės bylos nagrinėjimo dalykas, buvo LVAT priimtas 2021 metais ( 2021-02-24 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-665-575/2021).
Atnaujinimo data: 2026-10-08
Taip pat skaitykite:
Mokestinių ginčų komisijos narė konferencijoje aptarė dividendų lengvatą ir grupės vidaus paslaugas
Mokestinių ginčų komisija dalijosi patirtimi su Lenkijos vyriausiojo administracinio teismo teisėju
Kada gyvenamosios vietos deklaravimas neužtikrina GPM lengvatos?
Grybų ir uogų sezonas: kaip vertinamos pajamos iš miško ir sodo gėrybių mokestiniame ginče