Kada gyvenamosios vietos deklaravimas neužtikrina GPM lengvatos?
Komisija informuoja, kad pastaruoju metu Komisijoje padaugėjo gaunamų skundų dėl parduoto nekilnojamojo turto pajamų apmokestinimo, mokesčių administratoriui konstatavus, kad parduotame būste gyvenamoji vieta buvo deklaruota tik formaliai, siekiant mokestinės naudos.
Komisija primena, kad gyventojui pardavus nekilnojamąjį turtą, jo gautoms pajamoms gali būti taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata, t. y. esant tam tikroms sąlygoms už parduotą gyvenamąjį būstą gautos pajamos gali būti neapmokestinamos GPM (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 53 ir 54 punktai[1]). Gyventojai, deklaravę parduotame būste gyvenamąją vietą, laiko, kad būtinosios GPMĮ nustatytos lengvatos taikymo sąlygos išpildytos, todėl gautos šio nekilnojamojo turto pardavimo pajamos yra neapmokestinamos. Tačiau ginčų praktika atskleidžia, kad GPM lengvata nėra automatiškai suteikiama vien dėl gyvenamosios vietos deklaravimo – vien to, kad asmuo būste yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, ne visada pakanka. Lengvata gali būti netaikoma nustačius, kad deklaravimas buvo tik formalus ir buvo naudojamas siekiant mokestinės naudos.
Tai, kad svarbu ne tik atitikti įstatyme nustatytas sąlygas, bet ir lengvata naudotis sąžiningai akcentuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) praktikoje. Vienoje byloje teismas pripažino, kad gyventojas gyvenamąją vietą bute deklaravo tik formaliai, realių ketinimų jame gyventi kaip savo gyvenamajame būste neturėjo, todėl GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 54 punkte numatyta lengvata negalėjo būti taikoma (2024 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-438-815/2024). Kitoje byloje LVAT konstatavo, kad butai buvo įsigytine siekiant juose nuolat gyventi, o trumpam laikui ir greitam perpardavimui, todėl gyvenamosios vietos deklaravimas juose nepaneigė fakto, kad butai buvo nupirkti ne gyvenimui, o pardavimui (2024 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-344-602/2024).
Ginčuose buvo sprendžiama, kad mokesčių mokėtojas negali pasinaudoti minėta GPM lengvata tais atvejais, kai faktinių aplinkybių visuma patvirtina, jog gyvenamoji vieta nekilnojamajame turte deklaruota tik formaliai, neturint realių ketinimų jame gyventi.Pavyzdžiui, vienoje byloje nustatyta, kad parduodamame būste gyvenamoji vieta buvo deklaruota likus 17 dienų iki jo pardavimo ir jau derinant pardavimo sąlygas su pirkėjais. Vertinant būsto faktinį naudojimą taip pat nustatyta, kad į jį nebuvo tiekiamas vanduo ir elektra, o mokesčių mokėtojas turėjo kitą, erdvesnį ir tinkamesnį gyventi būstą (2025 m. gruodžio 9 d. sprendimas Nr. S-2025/212 (7-2025/120)).
Todėl deklaruojant gyvenamąją vietą svarbu ne tik atlikti formalų veiksmą, bet ir nepamiršti tikrosios šios lengvatos paskirties – atleisti nuo apmokestinimo gyventojus, kurie būstą naudoja kaip savo gyvenamąją vietą.
Komisija primena, kad nuo 2026 m. parduoto nekilnojamojo turto pajamos neapmokestinamos, jei turtas išlaikytas ilgiau kaip 5 metus (ankstesniais metais galiojo 10 metų terminas). Tokiu atveju nesvarbu, ar parduotame būste buvo deklaruota gyvenamoji vieta.
Ginčų metu taip pat pastebėta, kad gyventojai nežino, jog gyvenamosios vietos deklaravimo faktas yra svarbus iki būsto pardavimo, o ne ankstesniais laikotarpiais. Pavyzdžiui, jei gyventojas, iki pardavimo būstą turėtų 4 metus, tačiau gyvenamąją vietą būtų deklaravęs pirmuosius 2 metus, o po to iki pardavimo 2 metus gyvenamąją vietą būtų deklaravęs kitoje vietoje, situacija neatitiktų aptariamos GPMĮ lengvatos sąlygų.'
[1] Neapmokestinamosios pajamos:
53) pajamos, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), jeigu jame pastaruosius 2 metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn buvo gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka;
54) pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn Europos ekonominės erdvės valstybėje esantį gyvenamąjį būstą (įskaitant priskirtą žemę), kuriame gyventojo gyvenamoji vieta, deklaruota teisės aktų nustatyta tvarka, buvo trumpesnį negu šios dalies 53 punkte nurodytą laiką, gautos pajamos, kurios per vienus metus nuo tokio būsto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn yra panaudojamos kito Europos ekonominės erdvės valstybėje esančio gyvenamojo būsto, kuriame gyventojas teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoja gyvenamąją vietą, įsigijimui;
Atnaujinimo data: 2026-08-24
Taip pat skaitykite:
Grybų ir uogų sezonas: kaip vertinamos pajamos iš miško ir sodo gėrybių mokestiniame ginče
Ką pareiškėjai turi žinoti apie Komisijos posėdį?
Mokestinių ginčų komisijos darbuotojai gilino žinias dirbtinio intelekto taikymo mokymuose
Kviečiame į praktinę-mokslinę konferenciją „Mokesčiai ir ginčai: aiškumo ir efektyvumo link“