Mokestinių ginčų komisija kreipėsi į Teisingumo Teismą delspinigių skyrimo ir baudžiamojo persekiojimo procedūrų koordinavimo klausimu
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT) priėmė nagrinėti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) prašymą priimti prejudicinį sprendimą delspinigių skyrimo ir baudžiamojo persekiojimo procedūrų koordinavimo klausimu.
Ginčas byloje kilo dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) sprendimo, kuriuo Bendrovė nebuvo atleista nuo pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) delspinigių ir PVM baudos.
Inspekcijos buvo pripažinta, kad Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatas, dalyvaudama sandoriuose, susijusiuose su sukčiavimu PVM srityje, dėl kurių vyko ir ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje. Bendrovė, ginčydama Inspekcijos Sprendimą, prašė atleisti ją nuo dalies Bendrovei apskaičiuotos PVM delspinigių sumos mokėjimo, atsižvelgiant į delspinigių baudinį pobūdį.
Inspekcija, įvertinusi galimybę atleisti Bendrovę nuo PVM delspinigių, konstatavo, kad reikalavimas sumokėti delspinigius už ne laiku įvykdytą mokestinę prievolę nelaikytinas baudžiamojo pobūdžio sankcija, delspinigiai Bendrovei buvo skaičiuoti laikantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) nustatytų reikalavimų. Bendrovei nesumokėjus patikrinimo metu apskaičiuoto PVM, mokesčių administratorius įgyja teisę skaičiuoti delspinigius taikydamas 0,03 proc. dydį. Pasirinkęs Bendrovei taikyti 0,01 proc. delspinigių dydį, mokesčių administratorius pažeistų mokesčių mokėtojų lygybės prieš įstatymą principą (MAĮ 7 straipsnis).
Bendrovė nurodė, jog nėra ginčo, kad pagrindas skaičiuoti PVM delspinigius yra kildinamas iš tų pačių veikų, dėl kurių Bendrovės atžvilgiu vyksta baudžiamojo persekiojimo ir kriminalinių bausmių skyrimo procesai. Bendrovės nuomone, visų paskirtų sankcijų griežtumas (dėl Inspekcijos patikrinimo metu nustatytų pažeidimų apskaičiuota delspinigių dalis, viršijanti mokestinių palūkanų normą, ir dėl tų pačių pažeidimų, už kuriuos skaičiuojami delspinigiai, skiriamos kriminalinės bausmės) turi atitikti nusikalstamos veikos sunkumą, o MAĮ nustatytas automatinis delspinigių dalies, viršijančios mokestinių palūkanų normą, taikymas, neatitinka dvigubo baudimo draudimo (non bis in idem) principo.
Įvertinusi ginčo šalių prieštaringas pozicijas ir ESTT praktiką, Komisija siekia išsiaiškinti, ar MAĮ 96–99 straipsnių nuostatos, kiek pagal jas nėra užtikrinamas administracinės delspinigių skyrimo ir baudžiamojo persekiojimo procedūrų koordinavimas, kad iki to, kas griežtai būtina, būtų sumažinta papildoma našta, atsirandanti dėl šių priemonių kumuliacijos, ir būtų užtikrinta, kad visų paskirtų sankcijų griežtumas atitiktų atitinkamo pažeidimo sunkumą, kai Bendrovei dėl veikų, kurių pagrindu automatiškai skaičiuojami delspinigiai, viršijantys mokestinių palūkanų normą, ir tuo pat metu yra vykdomos kriminalinio persekiojimo ir kriminalinių bausmių skyrimo procedūros, yra suderinamos su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 325 straipsnio, 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 273 straipsnio, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 49 straipsnio 3 dalies ir 50 straipsnio nuostatomis bei dvigubo baudimo draudimo (non bis in idem) ir proporcingumo principais.