2022-11-06

Sportininkams išmokėti maistpinigiai pripažinti apmokestinamomis pajamomis

Sportininkams išmokėti maistpinigiai pripažinti apmokestinamomis pajamomis

Mokestinių ginčų komisija pristato pasibaigusį mokestinį ginčą, susijusį su sportininkų ir su jų rengimu susijusių asmenų gautų pajamų apmokestinimu.

Pagal bylos aplinkybes buvo nustatyta, jog pelno nesiekiantis vienetas (įstaiga) žaidėjams (sportininkams) ir personalui (treneriams, gydytojui bei kitiems atstovams) už kelis metus išmokėjo apie 90 tūkstančių eurų maitinimo išlaidų kompensacijų (toliau – maistpinigiai), kurios buvo neapmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM). Tikrinamuoju laikotarpiu įstaiga įsakymais įformino 778 sporto stovyklų dienas, už kurias buvo sumokėti ginčo maistpinigiai. Mokesčių administratorius padarė išvadą, kad įstaiga faktiškai sporto stovyklų neorganizavo, ir dėl to už nuolatinių treniruočių dienas išmokėtos sumos negali būti laikomos neapmokestinamomis pajamomis pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Išmokėtos gyventojams sumos buvo apmokestintos kaip kitos, su darbo santykiais nesusijusios A klasės pajamos, nuo kurių prievolė sumokėti GPM tenka įstaigai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) pripažino, jog maistpinigiai galėjo būti išmokami tik už tokias dienas, kai pasirengimas sporto renginiams vyko sporto stovyklose, kuriose buvo organizuojamos specialiai pasirengti konkrečiam sporto renginiui. Teismo nutartyje buvo išaiškinta, jog sporto stovyklose  treniruotės vyksta intensyviai (kiekvieną dieną, kelis kartus per dieną) ir trumpą laiką, t. y. neapima nuolat vykstančio sportininkų rengimo per bendras treniruotes. Teismo buvo išskirti trys sporto stovyklos elementai, kurie būtini tam, kad išmokėti maistpinigiai būtų pripažinti neapmokestinamomis kompensacijomis: tikslas –  rengtis varžybas; trukmė – trumpalaikis rengimasis konkrečiam renginiui (čempionatui, varžyboms); vieta – sporto bazė[1]. Atsižvelgus į faktines aplinkybes, LVAT buvo pripažinta, jog pagrįstai buvo konstatuota, jog  viešoji įstaiga organizavo ne sporto stovyklas, o treniruotes (LVAT 2022-10-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A-496-789/2022).

,,Byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar sportininkams už treniruočių dienas išmokėtos sumos, kurios įformintos kaip maistpinigiai, iš tiesų galėjo būti laikomos maistpinigiais, kuriems taikoma neapmokestinimo lengvata. Šis mokestinis ginčas dar kartą parodė, jog mokesčių santykiuose svarbu ne tai, kas įforminta, o tai kas vyksta faktiškai. Taigi, mokant maistpinigius sportininkams ir susijusiam personalui[2] ne varžybų metu, svarbu žinoti – jie gali būti mokami tik už apibrėžtos trukmės sporto stovyklų, kurios skirtos pakelti sportininkų lygį prieš konkrečias varžybas, dienas. Atkreipiu dėmesį, kad šiuo metu teisės aktuose naudojama ne sporto stovyklos, o aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklos sąvoka (Sporto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis)“, – komentuoja Mokestinių ginčų komisijos narė Vilma Vildžiūnaitė.

Išsamesnė informacija:

Komisijos narė Vilma Vildžiūnaitė, [email protected]; tel. 8 686 40 332


[1] Šiuo metu galioja naujos redakcijos Viešųjų renginių ir aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų dalyviams skiriamų neapmokestinamųjų piniginių kompensacijų dydžių ir mokėjimo tvarkos taisyklės (Vyriausybės 2019 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 778 redakcija), kuriose reglamentuojama pelno nesiekiančių apmokestinamųjų vienetų vykdomų renginių, renginių dalyviams skiriamų gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamų piniginių kompensacijų dydžiai ir mokėjimo tvarka.

[2] Pagal šiuo metu galiojančią tvarką konkrečiai išvardinta, kokie stovyklų dalyviai gali gauti neapmokestintas išmokas: sportininkas, sporto specialistas ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktorius (Vyriausybės 2019 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 778 redakcija).