SU AUTOMOBILIAIS SUSIJĘ MOKESTINIAI GINČAI: MOKĖTOJŲ KLAIDOS IR PAMOKOS

Data

2021 06 10

Įvertinimas
0
car-park-3490758_1280.jpg

Mokestinių ginčų komisija, apibendrindama su automobiliais susijusius mokestinius ginčus, informuoja, kad ginčai šioje srityje kilo tiek dėl automobilių įsigijimo, tiek dėl pardavimo, tiek dėl nuomos sandorių apmokestinimo. Ginčo dalyviais buvo ne tik įmonės, bet ir gyventojai.

Gyventojų ginčai: dėl įsigytų automobilių iš užsienio

Ne vienas ginčas pastaraisiais metais kilo dėl gyventojams netikėtai atsiradusių PVM prievolių, įsigijus iš kitos ES valstybės asmens naują automobilį (nauju automobiliu pagal ES direktyvą laikomas automobilis, kurio rida mažesnė nei 6000 km arba eksploatuota mažiau nei 6 mėn.). Nupirkęs automobilį iš kitos ES valstybės, gyventojas privalo pats sumokėti PVM Lietuvoje. Naujausia 2021 metų ginčų praktika parodė, kad PVM turi būti mokamas, neatsižvelgiant į aplinkybę, jog įsigyta transporto priemonė buvo pažeista autoįvykio metu (pvz., daužta) (VAAT 2021-01-15 sprendimas adm. byloje Nr. I3-673-764/2021) arba kad sandoriui buvo taikomas pardavėjo šalies pardavimo PVM ir dėl to susidarė dvigubas PVM (LVAT 2021-02-03 nutartis adm. byloje Nr. A-102-602/2021). Rekomendacija gyventojams įsigyjantiems naujus automobilius iš kitos ES valstybės: reikalauti, kad pardavėjo šalyje būtų taikomas 0 proc. PVM, o jei gavo sąskaitą su PVM, kreiptis į pardavėją dėl jos patikslinimo.

Kitais atvejais gyventojai, įsigydami automobilius iš ,,neatsiskleidusių“ tarpininkų, jiems patiems netikėtai tapdavo ,,importuotojais“, turinčiais susimokėti importo mokesčius. Taip atsitikdavo dėl to, kad Lietuvos automobilių prekybininkas, siekdamas išvengti savo mokestinių prievolių, automobilį gyventojui parduodavo ne savo, bet pirminio pardavėjo, pavyzdžiui, kitos užsienio valstybės (JAV, Šveicarijoje, Norvegijoje) registruoto pardavėjo (gyventojo ar įmonės) vardu. Dažniausiai gyventojai, įsigydami automobilį turguje / ar per skelbimus internete neatkreipdavo dėmesio į dokumentus[1]. Šiuo metu ši situacija turėtų keistis, nes automobilį galima įsigyti tik iš registruoto pardavėjo, turinčio savininko deklaravimo kodą. Tad ginčų turėtų mažėti, nebent gyventojai pateks į naujai sugalvotas prekiautojų pinkles.

Be to, gyventojai ne visada žino, jog privalo sumokėti mokestį ir nuo automobilio pardavimo pajamų, jei automobilis neišlaikytas 3 metus. Tokiu atveju iš pardavimo pajamų gali būti atimama dokumente nurodyta turto įsigijimo kaina, todėl neverta susigundyti pardavėjo pasiūlymu įsigijimo dokumente nurodyti mažesnę kainą nei sumokėta. Automobilio remonto išlaidos neįeina į automobilio įsigijimo kainą, tačiau laikinai, 2019–2021 metais, šios išlaidos gali būti atimamos iš gyventojų pajamų, pateikiant pajamų mokesčio deklaracijas už tuos metus, kuriais buvo atliktas remontas. Rekomendacija gyventojams: būti atidiems ir atkreipti dėmesį į dokumentus, kurių pagrindu įsigyjamas automobilis ar kita transporto priemonė, įvertinant, ar nurodytas tikrasis pardavėjas ir tikroji kaina.

Verslo asmenų grupėje ginčai kilo dėl: 1) automobilių nuomos santykių ,,perapibūdinimo“; 2) prekybos automobiliais pajamų apskaičiavimo; 3) automobilių įsigijimo išlaidų ir PVM atskaitos nepripažinimo ir 4) naudotų automobilių PVM maržos schemos teisėtumo.

Automobilių nuomos santykių srityje įmonės inicijavo ginčus, kai įmonių išmokos už darbuotojų automobilių nuomą buvo pripažintos darbuotojų su darbo santykiais susijusiomis pajamomis (darbo užmokesčiu). Mokesčių administratorius laikė, kad nuomos sandoriais buvo siekiama išvengti mokesčio ir pritaikė turinio viršenybės prieš formą principą.

Nemažai ginčų taip pat kilo dėl prekybos automobiliais, nuslepiant gautas pajamas ar jų dalį. Mokesčių administratorius, apskaičiuodamas nuslėptas pajamas tokiais atvejais, taikė netiesioginius metodus, t. y. pajamas nustatė, atsižvelgdamas į įvairius šaltinius, pavyzdžiui, VŠĮ ,,Emprekis“ skelbiamas kainas, pirkėjų apklausas, skelbimuose nurodytas kainas.

Rečiau kilo ginčų dėl automobilio įsigijimo sąnaudų ar PVM atskaitos. Šioje srityje problemų kilo, kai mokesčių administratorius pripažino, kad įsigytas automobilis ar kita transporto priemonė faktiškai nebuvo naudojama verslo tikslams. Dėl automobilių įsigijimo PVM atskaitos ginčų beveik nekyla, nes Lietuvoje PVM atskaita yra ribota, t. y. lengvojo automobilio įsigijimo PVM negali būti grąžinamas (nebent jis yra skirtas parduoti, išnuomojamas, juo vežami keleiviai arba jis priskirtas specialios paskirties transporto priemonėms, pavyzdžiui, kroviniams vežti). Tokiais atvejais, remiantis išplėtota Teisingumo teismo ir LVAT praktika, nustačius, kad automobilis nebenaudojamas PVM apmokestinamoje veikloje, PVM turi būti tikslinamas ir grąžinamas į biudžetą.

ES teisingumo teismas (byloje C624/15) palankiai įvertino Lietuvos įmonės, parduodančios naudotus automobilius situaciją, kurioje mokesčių administratoriaus buvo nutaręs, kad pardavėja nepagrįstai taikė ,,lengvatinę“ PVM maržos apmokestinimo schemą naudotiems automobiliams, kuriuos ji įsigijo iš kitos ES valstybės įmonės, nes pastaroji įmonė netaikė maržos apmokestinimo schemos parduotiems naudotiems automobiliams. Teisingumo teismas nurodė, kad draudžiama nesuteikti apmokestinamajam asmeniui, gavusiam sąskaitą faktūrą, kurioje nurodyti rekvizitai, susiję su maržos apmokestinimo schema ir neapmokestinimu PVM, teisės taikyti maržos apmokestinimo schemą, net kai per šių institucijų vėliau atliktą patikrinimą paaiškėja, kad apmokestinamasis prekybininkas, tiekęs naudotas prekes, iš tiesų šios schemos šių prekių tiekimui netaikė, nebent būtų nustatyta, kad asmuo veikia nesąžiningai.

 

Išsamesnė informacija žiniasklaidai:

Vilma Vildžiūnaitė, Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos narė, +370 686 40332

 

Cituojant ar platinant šią informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį.

 

[1] VĮ „Regitra“ anksčiau pateiktais duomenimis iš apie 165 tūkst. parduotų transporto priemonių, 47 tūkst. buvo įregistruotos ne to asmens vardu, kurio duomenys buvo nurodyti deklaruojant pasikeitusį transporto priemonės savininką ( Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 1, 20 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamasis raštas)