Teismas pateikė pirmąjį galutinį sprendimą dėl su Rusijos kilmės trąšomis susijusios bylos

Data

2021 11 12

Įvertinimas
0
hammer-620011__340.jpg

Lapkričio 10 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2885-968/2021 ir užbaigė pirmąją trąšų apmokestinimo importo mokesčiais bylą. Tokio pobūdžio ginčų Komisijoje ir teismuose yra kilę ir daugiau, tačiau juose galutiniai sprendimai dar nėra priimti.

 

LVAT, atmesdamas importuotojos – uždarosios akcinės bendrovės apeliacinį skundą, paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. sprendimą, kuriuo buvo patvirtintas Mokestinių ginčų komisijos (Komisija) sprendimas. Priimant sprendimus, buvo atsižvelgta ir į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) pateiktą poziciją dėl trąšų apmokestinimo bei įvertinti byloje esantys įrodymai.

 

Komisija primena, kad su trąšų apmokestinimu susijęs bylų nagrinėjimas buvo sustabdytas Komisijai kreipusis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą mokestinio ginčo byloje dėl Reglamento Nr. 945/2005 20-23 punktuose įtvirtintos prezumpcijos taikymo Rusijos kilmės amonio nitrato trąšoms. Kreipimosi teisę Komisija įgijo pripažinus ją teismine institucija ESTT sprendimu byloje Nr. C-385/09.

 

Ginčas byloje buvo kilęs dėl Lietuvoje įsteigtai bendrovei papildomai apskaičiuotų importo mokesčių, Muitinei nustačius, kad importo metu neteisingai buvo suklasifikuotos Rusijos kilmės trąšos. Muitinei pakeitus prekių kodą, importuotojui atsirado papildomai mokėtinas antidempingo muitas, kuris gerokai padidino galutinę apskaičiuojamų importo mokesčių sumą.

 

Byloje Muitinės buvo nustatyta, kad bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu į šalies teritoriją iš Rusijos įmonės importavo amonio nitrato trąšas, kurių sudėtyje pagal gamintojo išduotus kokybės sertifikatus esantis azoto kiekis sudaro 30 proc., fosforo ir kalio kiekis - po 4 proc. masės. Reglamento Nr. 945/2005, dėl kurio taikymo buvo kreiptasi į ESTT, preambulėje buvo išdėstytos nuostatos, kad jeigu trąšų sudėtyje esančio azoto kiekis yra didesnis kaip 28 proc. masės, amonio nitrato kiekis produkte visada yra didesnis kaip 80 proc. masės. Taigi, žinant trąšose esantį azoto kiekį, tikslus amonio nitrato kiekio nustatymas atliekant laboratorinius tyrimus nėra būtinas, nes jis yra preziumuojamas.

 

ESTT, išnagrinėjęs Komisijos kreipimąsi, savo sprendime C-117/19 nurodė, jog esminis kriterijus, atliekant prekių tarifinį klasifikavimą, yra faktinis amonio nitrato kiekis importuotose trąšose. Tačiau nustačius pagrindinius trąšų sudėties elementus (jeigu azoto kiekis yra didesnis kaip 28 proc., amoniako azoto ir nitratinio azoto santykis apytiksliai 1:1, o fosforo ir kalio kiekis neviršija 12 proc. masės), gali būti preziumuojama, kad amonio nitrato kiekis šiose trąšose yra didesnis kaip 80 proc. Tokiu atveju nereikia atlikti laboratorinių tyrimų tiksliam amonio nitrato kiekiui nustatyti, nebent įrodoma kitaip.

 

Importuotojas ginčo metu būtent ir siekė įrodyti, kad nepaisant gamintojo deklaruoto didesnio kaip 28 proc. azoto kiekio, faktinis amonio nitrato kiekis trąšose neviršijo 80 procentų,  todėl turėtų būti taikomi mažesni importo mokesčiai.

 

LVAT lapkričio 10 d. priimtame sprendime laikėsi pozicijos, kad mokesčių mokėtojas nepaneigė Lietuvos muitinės laboratorijos išvadų dėl amonio nitrato kiekio importuotose trąšose ir Muitinės departamento poziciją pripažino pagrįsta.

 

 

Išsamesnė informacija žiniasklaidai:

Andrius Venius
Mokestinių ginčų komisijos prie LR Vyriausybės narys

8 616 87 799

 

Cituojant ar platinant šią informaciją būtina nuoroda į informacijos šaltinį