Diskusija po konferencijos: mokesčių tvarumo ir tikrumo aktualumas šiandien
Praėjusią savaitę (spalio 3 dieną) įvyko Mokestinių ginčų komisijos kartu su Vilniaus universiteto Teisės fakultetu organizuota tarptautinė mokslinė mokesčių konferencija „Mokesčių tvarumas ir tikrumas: globalus ir lokalus požiūris“. Po konferencijos VU TechHub erdvėje vykusioje diskusijoje buvo dalijamasi įžvalgomis dėl konferencijos metu iškeltų problemų ir diskutuojama kitais aktualiais su mokesčių tvarumu ir tikrumu susijusiais klausimais.
Į diskusiją prie konferencijos pranešėjų prisijungė platus ratas dalyvių: atstovai iš Vilniaus universiteto, Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Laisvosios rinkos instituto, Lietuvos advokatūros, Aplinkos ministerijos, Finansų ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Aplinkos apsaugos departamento, Mokestinių ginčų komisijos darbuotojai ir studentai.
Diskusijos moderatoriai – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto prof. dr. Tomas Davulis ir Mokestinių ginčų komisijos narė Jurgita Narkevičiūtė – pratęsdami konferencijos temą, siekė aptarti, ar šiuo metu nustatytas mokestinis reguliavimas Lietuvoje skatina tvarias verslo iniciatyvas. Papildomai diskusijos dalyvių prašyta pasisakyti apie pagrindinius mokestinius iššūkius, su kuriais susiduria verslas; taip pat išsakyti, ką siūlytina keisti mokesčių reguliavimo / mokesčių taikymo / mokesčių administravimo srityje, kad būtų daugiau tvarumo ir tikrumo tiek mokesčių mokėtojams, tiek mokesčių administratoriams. Diskusijose buvo pabrėžtas bendras supratimas, kad mokesčių tikrumas ir tvarumas yra tarpusavyje susiję. Nors kiekvienas diskusijos atstovas pirmenybę teikė skirtingiems aspektams, visi pripažino, kad reikia subalansuoto požiūrio, kuriuo būtų remiamas ir verslo augimas, ir visuomenės tikslai.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja Daiva Macijauskė pabrėžė aiškios ir skaidrios teisinės sistemos svarbą verslo vienetų apmokestinimo srityje. Atstovė pasisakė už nuoseklias mokesčių taisykles, kurios sumažintų dviprasmiškumą ir leistų verslo vienetams planuoti ir prognozuoti savo veiklą.
Laisvosios rinkos instituto ekspertas Leonardas Marcinkevičius išreiškė susirūpinimą dėl didėjančio mokesčių reguliavimo sudėtingumo, ypač didelį dėmesį skiriant antrojo ramsčio sistemai (angl. Pillar two). Jis atkreipė dėmesį į tai, kad siekiama įvesti vienodą pasaulinį mokesčių tarifą (šiuo metu efektyvus pelno mokesčio tarifas yra taikomas apmokestinant daugiašales bendroves), tačiau trūksta bendro institucijų problemos matymo vaizdo. Nesant teisinio reglamentavimo ir vėluojant perkelti ,,antrojo ramsčio“ sistemą įgyvendinančias direktyvos nuostatas, įmonės susiduria su teisiniu neapibrėžtumu, kuriame turi veikti ir prisiimti didžiules rizikas. Pasak L. Marcinkevičiaus, verslo vienetai nesulaukia atsakingų institucijų pagalbos. Šiandieninė situacija dėl pelno mokesčio harmonizavimo kelia netikrumą, todėl sunku verslams kurti ilgalaikes strategijas. Be to, mokesčiai įvedami neišlaikant 6 mėn. privalomo laikotarpio, o kartais jų priėmimas nustatomas atgaline data.
Gausiai diskusijoje susirinkę advokatai, dirbantys mokesčių srityje, pritarė šiai nuomonei, tačiau taip pat pabrėžė lankstumo svarbą. Jie teigė, kad mokesčių įstatymai turėtų keistis kartu su šiuolaikine verslo praktika ir kylančiomis tikrumo / tvarumo problemomis. Paminėjo, kad verslas yra suplanavęs investicijas daugiau kaip 20 metų į priekį, o tam, kad galėtų priimti tolimesnius sprendimus, mokesčių sistema turi būti aiški. Tuo atveju, jeigu Vyriausybė pritaria tarptautiniams ar nacionaliniams sprendimams, kurie slopina inovacijas ar kitokias verslo pastangas, verslo praradimai turi būti kompensuojami dotacijomis. Teisininkų nuomone, mokesčių politika turėtų skatinti ne tik verslo atsakomybę, pereinant prie socialiniu požiūriu tvarios mokesčių praktikos, tačiau Vyriausybė privalo prisiimti lygiai tokią pat atsakomybę, neužkraunant verslams nepakeliamos naštos.
Lietuvos advokatūros pirmininko Mindaugo Kukaičio nuomone, mokesčių teisės aiškumas ne tik užtikrina teisingumą, bet ir padeda veiksmingiau spręsti ginčus. Sudėtinga mokestinė sistema kelia daug teisinių iššūkių, o tai lemia užsitęsusius teisminius ginčus. M. Kukaitis pasidalino mintimis, kuo šiandien gyvena advokatūra, paminėdamas nesąžiningą situaciją dėl valstybės apmokamų advokatų įkainių.
Vilniaus universiteto TSPMI partnerystės prof. dr. Raimondas Kuodis pasiūlė visiems „atsibusti“, „apsižvalgyti“ ir pamatyti, kokioje Lietuvoje mes gyvename, auginame vaikus bei kuriame verslą. Atkreipė dėmesį į didėjančią gyventojų nelygybę, didėjančių mokamų paslaugų (sveikatos, švietimo) apimtis ir ribotą asmenų skaičių, kurie gali jomis pasinaudoti. Pakartotinai pasiūlė peržiūrėti verslo formas (verslo liudijimus, individualią veiklą pagal pažymas, mažąsias bendrijas ir kt.), rimtai ir atsakingai persvarstyti bei iš ilgo jų sąrašo palikti daugiausiai tris formas. R. Kuodis palygino individualios veiklos ir darbo santykių apmokestinimo principus bei pažymėjo esamą mokesčių nesąžiningumą, kuomet mokesčio tarifas yra susietas su darbo priemone, o ne su pačia atliekama paslauga / atliekama veiklos funkcija. R. Kuodžio teigimu, teisingumas yra mokesčio tikrumas, kurio dabartiniame teisiniame reglamentavime nėra, o brandi visuomenė turi to reikalauti.
Didžiausiais iššūkis teko Aplinkos ministerijos atstovams. Strateginio valdymo ir investicijų departamento patarėjas Inesis Kiškis pažymėjo, jog mūsų visų tikslas yra sveikesni Lietuvos žmonės ir švaresnė šalies gamta. Šiandieninis tikslas atitinka Europos Sąjungos iškeltus uždavinius, todėl visiems Lietuvos gyventojams ir verslams, teks keisti nusistovėjusį požiūrį. Nepriklausomai nuo atstovaujamos bendruomenės, I. Kiškis diskusijos dalyviams pasiūlė pradėti nuo savęs (įvertinti savo namų ir darbo aplinką) ir diskusijos dalyvius supažindino su šiuolaikinėmis tvarumo iniciatyvomis.
Diskusijos pabaigoje pasisakė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė, kuri pripažino, kad mokesčių politika gali būti galinga priemonė, skatinanti tvarumo iniciatyvas. Visgi, paaiškino, kad pradėjus dirbti politikoje, pamatė kitokią jos pusę. Viceministrės teigimu, per kadenciją siekta išgirsti, kuo daugiau nuomonių bei jų pagrindu siekta priimti, kuo teisingesnį sprendimą. R. Bilkšytė sutiko su tuo, kad ne visą mokestinę aplinką keičiančios reformos atneša naudą verslui.
Atnaujinimo data: 2024-10-08
Taip pat skaitykite:
Teisingumo Teismo generalinė advokatė pateikė išvadą dėl darinio pripažinimo praktikos
Po GPM deklaravimo – kada galima inicijuoti ginčą Mokestinių ginčų komisijoje?