Teisingumo Teismo Generalinė advokatė pateikė išvadą dėl žaidimų valiutos apmokestinimo pagal Mokestinių ginčų komisijos pateiktus klausimus
Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas, ESTT) generalinė advokatė Juliane Kokott pateikė savo išvadą byloje, kurioje yra nagrinėjamas Mokestinių ginčų komisijos (toliau – MGK arba Komisija) pateiktas prašymas priimti prejudicinį sprendimą. Daugiau informacijos apie MGK kreipimąsi galite rasti čia.
Byloje nagrinėjama specifinė su kompiuterinių žaidimų valiutos pirkimu ir perpardavimu susijusi mokestinė situacija. Ginčą iniciavusi Lietuvos įmonė kompiuteriniuose žaidimuose naudojamą „žaidimų auksą“ už realius pinigus perka iš žaidėjų ir jį brangiau parduoda kitiems žaidėjams, o apsikeitimą atlieka virtualioje erdvėje – žaidime. Pareiškėja, nesutikdama su apskaičiuotu PVM, skunde pažymėjo kad „žaidimų auksas“ turi būti laikomas virtualia valiuta, kuris šioje situacijoje neturėtų būti apmokestintas PVM. Tuo atveju, jeigu tai nebūtų laikoma virtualia valiuta, „žaidimų auksas“ mokesčių tikslais galėtų būti priskirtas daugiafunkciam kuponui, kuriam taikomas specialus kuponų apmokestinimo režimas.
Generalinė advokatė, pažymėdama, jog tradicinės apmokestinimo taisyklės susiduria su sparčiai besikeičiančia skaitmenine ekonomika, pateikė nuomonę dėl trijų žaidimų valiutos apmokestinimo PVM aspektų:
- Dėl virtualios valiutos sampratos generalinė advokatė pažymėjo, jog „PVM direktyvos 135 straipsnio 1 dalies e punktas turi būti aiškinamas taip, kad pagal jį neapmokestinami tik sandoriai, kurie susiję su teisėta atsiskaitymo priemone arba su tokia atsiskaitymo priemone, kuri nėra teisėta, tačiau kurią veiklos vykdytojai priima kaip sutartinę tiesioginio atsiskaitymo priemonę ir kuri šiuo atžvilgiu nenaudojama jokiam kitam tikslui, o tik kaip atsiskaitymo priemonė sudarant teisinius sandorius.“ Ši nuostata gali būti taikoma, kai kalbama apie virtualią valiutą (pvz., bitkoiną), jei ji realiai naudojama pabrėžtinai tik kaip atsiskaitymo tarp fizinių ar juridinių asmenų priemonė. Žaidimo pinigų naudojimas žaidimo metu, net jeigu jie veikia kaip valiuta ar atsiskaitymo priemonė, negali būti prilyginamas jų naudojimui kaip atsiskaitymo priemonės tarp veiklos vykdytojų teisiniuose sandoriuose.
- Dėl „žaidimų aukso“ galimybės laikyti kuponu generalinė advokatė nurodė, kad: „žaidimų auksas“ (kaip elektroninė paslauga) ne tik padeda gauti vėlesnę vartojimo naudą – paslaugą, kuri dar tik bus apibrėžta ir kurią kupono emitentas privalėtų suteikti, bet pats savaime jau yra vartojimo nauda. Todėl tai nėra kuponas, kaip tai suprantama pagal PVM direktyvos 30a straipsnį.“
- Dėl naudotų prekių maržos schemos taikymo galimybės išvadoje pasisakyta, kad: „atsižvelgiant į technologijų raidą, PVM direktyvos 311 straipsnio 1 dalies 1 punktas teleologiškai turi būti aiškinamas plačiai, t. y. kad jis taikomas ir perleidžiamiems nefiziniams objektams, jeigu jais prekiaujama sudarant teisinius sandorius kaip fiziniais daiktais. Lemiamas veiksnys yra tai, kad šiomis paslaugomis prekiaujama antrinėje rinkoje, panašiai, kaip įprastomis naudotomis prekėmis, ir tai, ar jos paprastai apima likutinį PVM.“ Generalinės advokatės nuomone, Teisingumo Teismui priėmus sprendimą ir šią aplinkybę pripažinus svarbia, Mokestinių ginčų komisijai reikėtų spręsti, ar tai taikytina šioje byloje.
„Savo išvadoje generalinė advokatė išskyrė esminį požymį, kuriuo remiantis virtuali valiuta galėtų būti neapmokestinama PVM – tai aplinkybė, kad tokia sutartinė atsiskaitymo priemonė neturi jokios kitos paskirties, tik būti panaudota, kaip atsiskaitymo priemonė. Vis tik „žaidimų auksas“ turi daugiau nei atsiskaitymo paskirtį, savo esme tai priemonė žaidime, t. y. žaidimo pinigai, kuriais nors ir atsiskaitoma, bet žaidimo tikslais, todėl jis negali būti prilyginamas virtualiai valiutai.Be to, generalinė advokatė išvadoje naujai pažiūrėjo ir į maržos apmokestinimo schemos taikymo galimybę, ją išplečiant ir nefiziniams (nematerialiems) objektams, jei jais prekiaujama kaip fiziniais daiktais“, - pastebi pranešėja byloje Komisijos narė Gvida Ivanauskienė.
Komisija primena, kad advokatės išvada yra tik patariamojo pobūdžio nuomonė, nesaistanti ir neįpareigojanti Teisingumo Teismo. Privalomu taps tik ESTT sprendime išdėstytas išaiškinimas.
Su generalinės advokatės išvada galima susipažinti čia.
Atnaujinimo data: 2025-09-18
Taip pat skaitykite:
Teisingumo Teismo generalinė advokatė pateikė išvadą dėl darinio pripažinimo praktikos
Po GPM deklaravimo – kada galima inicijuoti ginčą Mokestinių ginčų komisijoje?